Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

ISTORIJA

2017 m. birželio 24 d. pėsčiųjų orientacinis žygis Laisvės kovotojų keliais Kaune

Kaune atidengta atminimo lenta Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui

2017 m. birželio mėn. 15 d. buvo atidengta atminimo lenta skirta Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Ministrui pirmininkui (XVIII ir XIX Vyriausybėse), kun. Vladui Mironui (1880 – 1953) ant pastato Laisvės al. Nr. 53, kur tuo metu Kaune jis gyveno ir dirbo. Atminimo lentą pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas br. kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Mintimis apie Vladą Mironą bei Okupacijos ir genocido dienos reikšmę dalinosi Kauno miesto garbės pilietė, Kauno m. savivaldybės narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, buv. Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus narys, istorikas Algirdas Markūnas  bei sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. liudininkas, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Kauno pilietinio bendruomenės centro Dainava ansamblis BRYDĖ, atminimo lentos atidengimo proga, atliko keletą lietuvių liaudies dainų. Skaityti toliau »

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato parodą „Sveikinimai Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga“

1934 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona šventė savo 60-ies metų jubiliejų. Autoritarinis valdymas buvo jau tvirtai įsitvirtinęs, todėl ši sukaktis tapo puiki proga pademonstruoti A. Smetonos kaip Tautos vado kultą. Dėl šios priežasties Prezidento jubiliejaus minėjimas buvo perkeltas iš rugpjūčio 10-os (tikrojo gimtadienio) į rugsėjo 8-ą – Tautos šventės dieną. Aleksandras Stulginskis būdamas Lietuvos Respublikos prezidentu savo 40-mečio nešventė, o prezidento Kazio Griniaus 60 gimtadienio paminėjimas neįvyko dėl valstybės perversmo. Neturint tokios šventės organizavimo patirties, buvo žvalgomasi į užsienio valstybių pavyzdžius: Čekoslovakijos prezidento Tomašo Gariko Masaryko 80-mečio ir Italijos fašistų partijos lyderio Benito Musolinio 50-mečio minėjimus.

Skaityti toliau »

Mokytojas, šaulys, jaunųjų ūkininkų vadovas Jonas Paulaitis (1904-1981)

Arūnas Amšiejus

„Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime“

                                   Jaunųjų ūkininkų šūkis

Jonas Paulaitis. 1938 09 15.

Senovės romėnai sakydavo: „Ką Dievai nubausti norėjo, tą pedagogu padarė“. Mokytojo profesija buvo laikoma viena sunkiausių. Labai energingas, veiklus bei ilgametis pedagogas Merkinės valsčiuje „prie Smetonos“ buvo Jonas Paulaitis, s. Vinco. Jis gimė Šakių apskr. Plioriškių k. Zanavykas mokėsi Pusdešrių pradžios mokykloje (šalia Slavikų mstl.), vėliau Jurbarko progimnazijoje. Jurbarke baigė „Saulės“ mokytojų kursus.

1925 m. LR Švietimo ministro įsakymu Nr. 121 J. Paulaitis buvo paskirtas vedėju į Dzūkiją, į Butrimiškių pradžios mokyklą (šalia Ūdrijos mstl. Alytaus apskr.). 1928 m. pedagogas buvo atkeltas į Merkinės valsčių, į Samūniškių pradžios mokyklą. Skaityti toliau »

Renginys „Leiskit į Tėvynę“ Merkinėje

J. Kazlausko fotografijų paroda ir mintys apie „Ilgą kelionę namo“

Tit Arų salos tremtinių kapinėse. Jakutija, 1989. Iš knygos „Juozas Kazlauskas. Fotografija. 2010“.

2017 m. birželio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Ilga kelionė namo“ pristatymas ir renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Vakare mintimis dalinsis Dalia Kazlauskienė, fotografo žmona, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, „Misija Sibiras“ dalyvis, Stanislovas Žvirgždas, fotografas, fotografijos istorijos tyrinėtojas. Skaityti toliau »

Renginys „Naktis muziejuje“Trakų salos pilyje

Naktis muziejuje 2017

Gegužės 19 d., 19–23 val.

PROGRAMA Skaityti toliau »

Kpt. Prano Gudyno 88-ųjų žūties metinių paminėjimas Kaune

2017 m. gegužės 6 d.   Kaune prie Muzikinio teatro vyko šaulio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus kpt. Prano Gudyno, 88-ųjų žūties metinių paminėjimas, kurį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.  Skaityti toliau »

Merkinės valsčiaus felčeris, šaulys bei tremtinys Antanas Plutulevičius

Arūnas Amšiejus

Merkinės valsč. felčeris Antanas Plutulevičius (1-as iš kairės). Merkinė, 1938 m.

1887 m. gegužės 28 d. Alytaus apskr. Merkinės vlsč. Mardasavo k. Vincento Plutulevičiaus bei Agotos Lukšytės šeimoje pasaulį išvydo būsimasis Merkinės vlsč. gydytojas-felčeris Antanas Plutulevičius. Birželio 4 d. Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje dekanas Adomas Šlepovičius jam suteikė krikšto sakramentą. Gelsvos Dzūkijos smiltys negalėjo išmaitinti gausios Plutulevičių šeimos, todėl ūgtelėjusį keturiolikmetį gyvenimo odisėja nubloškė į Rusijos caro valdomą Odesos miestą. Čia, Juodosios jūros pakrantėje, jis tarnavo padėjėju vaistinėje, įgijo farmacijos, medicinos žinių. 1911-1913 m. A. Plutulevičius mokėsi Odesos felčerių mokykloje, ją baigė, įgijo 4 klasių išsilavinimą, vėliau dirbo šio miesto ligoninėje. Skaityti toliau »

Nepriklausomybės Akto paieškos dar nebaigtos

Viktoras Jencius – Butautas

Domėjimasis 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktu niekada mūsų visuomenėje nebuvo sumažėjęs, tik, deja, istorikų elitas su Alfredu Bumblausku priešakyje tai ignoravo. Iki šiol esama daug neįmintų paslapčių, iš jų paminėtini ir slaptieji patruliai prie Lietuvos Tarybos, saugoję ją 1918 metų vasario 16 dieną.[1] Nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimo 2017 03 29 Vokietijos diplomatinės tarnybos archyve praėjo ne tiek jau daug laiko, tačiau nežiūrint to, tinkamai nėra įvertintas profesoriaus Alfredo Bumblausko piktybiškas nenoras ieškoti svarbiausio XX amžiaus Lietuvos valstybės dokumento. Sveiku protu sunku suvokti, kodėl Signatarų namų, Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, Vilniaus universiteto istorikai, neieškojo Nepriklausomybės Akto. Tiesa, Signatarų namai dėjo pastangas išsiaiškinti Akto pasirašymo aplinkybes. Didieji istorikai į Signatarų namuose iškeltas problemas nereaguodavo, gal dėlto, kad tai jiems buvo neįdomu, o gal dėlto, kad tiesiog ten retai teužsukdavo. Ir viskas susiklostė taip, kaip susiklostė. Seniai galima buvo pradėti Akto paieškas Vokietijoje, bent tada, kai tapo aišku, kad Aktas buvo parašytas ne tik lietuvių, bet ir vokiečių bei rusų kalbomis. Bet didesnė problema – kodėl neieškomas spausdintas Nepriklausomybės Aktas, kuris pradingo tariamai be pėdsakų po sovietų okupacijos 1940 metais. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas