Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

ISTORIJA

Birželio 23-čioji – LIETUVOS DIDVYRIŲ DIENA

Gintaras Lučinskas

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

Kviečiame paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines Kaune

2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis  pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. 

Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes“ – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelias

Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip 1936 m. apie vyskupą Teofilių Matulionį lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus m. įvyksiančios arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – apeigos vainikuoja dar 1989 m. Kaišiadorių katedros kanauninko, Popiežiaus garbės prelato Stanislovo Kiškio iniciatyva pradėtą arkivyskupo Teofiliaus Matulinio beatifikacijos bylą. Šešiolika metų Rusijos kalėjimuose bei ketveri metai namų arešto Lietuvoje už tai, kad buvo ištikimas Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms liudija nepalaužiamą vyskupo Teofiliaus Matulionio valią ginti Katalikų bažnyčią nuo sovietų valdžios pretenzijų ją valdyti ir paversti politinio režimo įrankiu. Skaityti toliau »

1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimui – 76 metai

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

2017 m. birželio 24 d. pėsčiųjų orientacinis žygis Laisvės kovotojų keliais Kaune

Kaune atidengta atminimo lenta Vasario 16-osios akto signatarui Vladui Mironui

2017 m. birželio mėn. 15 d. buvo atidengta atminimo lenta skirta Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Ministrui pirmininkui (XVIII ir XIX Vyriausybėse), kun. Vladui Mironui (1880 – 1953) ant pastato Laisvės al. Nr. 53, kur tuo metu Kaune jis gyveno ir dirbo. Atminimo lentą pašventino Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas br. kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM. Mintimis apie Vladą Mironą bei Okupacijos ir genocido dienos reikšmę dalinosi Kauno miesto garbės pilietė, Kauno m. savivaldybės narė dr. Jūratė Elena Norvaišienė, buv. Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus narys, istorikas Algirdas Markūnas  bei sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. liudininkas, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Kauno pilietinio bendruomenės centro Dainava ansamblis BRYDĖ, atminimo lentos atidengimo proga, atliko keletą lietuvių liaudies dainų. Skaityti toliau »

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato parodą „Sveikinimai Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga“

1934 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona šventė savo 60-ies metų jubiliejų. Autoritarinis valdymas buvo jau tvirtai įsitvirtinęs, todėl ši sukaktis tapo puiki proga pademonstruoti A. Smetonos kaip Tautos vado kultą. Dėl šios priežasties Prezidento jubiliejaus minėjimas buvo perkeltas iš rugpjūčio 10-os (tikrojo gimtadienio) į rugsėjo 8-ą – Tautos šventės dieną. Aleksandras Stulginskis būdamas Lietuvos Respublikos prezidentu savo 40-mečio nešventė, o prezidento Kazio Griniaus 60 gimtadienio paminėjimas neįvyko dėl valstybės perversmo. Neturint tokios šventės organizavimo patirties, buvo žvalgomasi į užsienio valstybių pavyzdžius: Čekoslovakijos prezidento Tomašo Gariko Masaryko 80-mečio ir Italijos fašistų partijos lyderio Benito Musolinio 50-mečio minėjimus.

Skaityti toliau »

Mokytojas, šaulys, jaunųjų ūkininkų vadovas Jonas Paulaitis (1904-1981)

Arūnas Amšiejus

„Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime“

                                   Jaunųjų ūkininkų šūkis

Jonas Paulaitis. 1938 09 15.

Senovės romėnai sakydavo: „Ką Dievai nubausti norėjo, tą pedagogu padarė“. Mokytojo profesija buvo laikoma viena sunkiausių. Labai energingas, veiklus bei ilgametis pedagogas Merkinės valsčiuje „prie Smetonos“ buvo Jonas Paulaitis, s. Vinco. Jis gimė Šakių apskr. Plioriškių k. Zanavykas mokėsi Pusdešrių pradžios mokykloje (šalia Slavikų mstl.), vėliau Jurbarko progimnazijoje. Jurbarke baigė „Saulės“ mokytojų kursus.

1925 m. LR Švietimo ministro įsakymu Nr. 121 J. Paulaitis buvo paskirtas vedėju į Dzūkiją, į Butrimiškių pradžios mokyklą (šalia Ūdrijos mstl. Alytaus apskr.). 1928 m. pedagogas buvo atkeltas į Merkinės valsčių, į Samūniškių pradžios mokyklą. Skaityti toliau »

Renginys „Leiskit į Tėvynę“ Merkinėje

J. Kazlausko fotografijų paroda ir mintys apie „Ilgą kelionę namo“

Tit Arų salos tremtinių kapinėse. Jakutija, 1989. Iš knygos „Juozas Kazlauskas. Fotografija. 2010“.

2017 m. birželio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Ilga kelionė namo“ pristatymas ir renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Vakare mintimis dalinsis Dalia Kazlauskienė, fotografo žmona, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, „Misija Sibiras“ dalyvis, Stanislovas Žvirgždas, fotografas, fotografijos istorijos tyrinėtojas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas