Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Sovietų okupacija

Knygos „Žmogėdros tarnas“ pristatymas Vilniuje

Partizanų žūties paminėjimas Šlynakiemyje

Gintaras Lučinskas

2016 m. gruodžio 10 d. vyko Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje – Šlynakiemyje.

Renginio dalyviai bei Gedimino Kraužlio vadovaujami „Tėviškės aidai“ sugiedojo Lietuvos himną, „Viešpaties angelą“ ir keletą partizanų dainų. Apie šioje vietoje žuvusius Lietuvos partizanus kalbėjo Punsko parapijos (Lenkija) kunigas Marius Talutis. Skaityti toliau »

Rakatanskų kautynėms – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Jonas Jakubavičius-"Rugys", 1946 m.

Jonas Jakubavičius-„Rugys“, 1946 m.

1946 m. lapkričio 15 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, įvyko Rakatanskų mūšis, akivaizdžiai parodęs puolamąją partizanų taktiką. Į partizanų surengtą pasalą pateko MVD Daugų valsčiaus įgulos apie 20 baudėjų, iš jų 18 žuvo.

1946 m. lapkričio 14 d. į Rakatanskų kaimą atvyko 47-ių partizanų junginys, turėdami tikslą įvilioti okupacines pajėgas į pasalą ir jas sunaikinti. Dalinys susidėjo iš trijų būrių: pirmam būriui vadovavo Feliksas Daugirdas-Šarūnas (Merkio rinktinės 3-čio bataliono 15 partizanų), antram – Ričardas Golšteinas-Lordas (Geležinio Vilko grupės 18 partizanų), trečiam – Antanas Radžius-Šturmas (Valkininkų valsčiaus 14 partizanų). Operacijai vadovavo laikinai einantis Merkio rinktinės 3-čio bataliono vado pareigas Jonas Jakubavičius-Rugys ir ypatingai įgudęs kovinėse operacijose Vaclovas Voveris-Žaibas. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Pokario NKVD–MVD kalėjimai Lietuvoje“

lya-nkvd-mgb1940 m. SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, sovietinė okupacinė valdžia  perėmė dvyliką nepriklausomoje  Lietuvoje veikusių kalėjimų, kurių veiklą pradėjo kontroliuoti ir koordinuoti SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kalėjimų valdybai pavaldus LSSR NKVD Kalėjimų skyrius. Pagal „sovietinius standartus“ buvo pakeistos kalėjimų vidaus tvarkos taisyklės, pertvarkytos patalpos, kalinių atžvilgiu pradėtas taikyti fizinis smurtas. Skaityti toliau »

Plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties 70-mečio minėjimas

Kazimieraicio zuties 70-metis

Alytuje pagerbtos 1941 m. Birželio sukilimo ir karo pradžios aukos

DSCF9439Minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75-metį, birželio 22-ąją Alytaus miesto savivaldybės atstovai pagerbė 1941 m. birželį žuvusių Lietuvos karių sukilėlių atminimą uždegdami žvakeles šalia 45 lietuvių karių memorialo Alytaus Skardžio gatvėje.

Neabejingi Dzūkijos istorijai alytiškiai atminimo žvakes uždegė ir prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Miesto sode, pagerbdami sukilėlius, kurie Alytuje žuvo birželio 22–25 d., bei pirmomis karo dienomis per vokiečių karių vykdytą „keršto“ akciją nužudytus per 300 civilių Alytaus gyventojų. Skaityti toliau »

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos suformuotus akinius“ (II)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-2

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »

PATRIOTINIS BAIKERIŲ ŽYGIS, SKIRTAS 1941 m. BIRŽELIO SUKILIMUI PAMINĖTI

vokasŠiemet birželio 23 d. Lietuva minės 75-ąsias 1941 m. Birželio sukilimo metines. Sukilimo, tapusiu paskata antrosios bolševikinės okupacijos metais įsižiebti ir suliepsnoti eilei išsivadavimo kovų bei akcijų.

Tai ištisą dešimtmetį užtrukęs partizaninis karas pokario Lietuvoje… Tai 1972-ųjų metų gyvuoju Romo Kalantos fakelu nušviestas Kauno pavasaris… Ir kiekvienais metais tai viename, tai kitame Lietuvos mieste ar provincijos miestelyje suplevėsuodavusi komunistinio okupanto uždrausta mūsų trispalvė, simbolizuodama, jog Lietuva gyva ir nepalaužta!
Skaityti toliau »

Minimos pasieniečio Aleksandro Barausko 76-osios žūties metinės

Ats. viršila, pasienio policininkas, šaulys Aleksandras Barauskas

Ats. viršila, pasienio policininkas, šaulys Aleksandras Barauskas

Birželio 15 d. bus minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, anuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 76-osios žūties metinės. Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko A. Barausko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 m. birželio 15 d.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.

11 val. už A. Barauską bus aukojamos Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21).

12 val. 30 min. A. Barausko atminimas iškilmingos ceremonijos metu bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Į minėjimą pakviesti įvairių Lietuvos institucijų vadovai, A. Barausko artimieji, VSAT vadovybė, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, kiti svečiai. Skaityti toliau »

Neverk, sese

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Neverk, sese

Boleslovas Mačionis

 

Neverk, sese auksakase,

Likus neliūdėk –

Mes kančia jau pasirašėm

Lietuvą mylėt. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas