Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Sovietų okupacija

Birželio 14-oji – Gedulo ir Vilties diena

Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus plakatas

Kviečiame į pėsčiųjų žygį Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti

Žygis vyks gegužės 20 d. unikaliame Punios šile. Žygio ilgis 12 km. 
Žygio pradžia 10 val. Punios girininkijoje, Panemuninkų km., Alytaus raj.
Žygio organizatoriai: LGGRTC, KAM, Lietuvos kariuomenė, Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės.

Savo transportu iš Alytaus iki girininkijos galima vykti taip: iš Naujosios gatvės (130 magistralė) prie Gulbynės ežeriuko sukame į dešinę ir važiuojame tiesiai 11 km. Nemuno gatve – Pramonininkų žiedas, Žaunieriškiai, Praniūnai, Panemuninkai – iki pat kelio pabaigos. Čia paliekame mašinas ir toliau keliaujame pėstute.
Žygio dalyvius iš Alytaus nemokamai veš autobusas – 9.30 val. išvyks iš S. Dariaus ir S. Girėno g. prie Rotušės, atgal važiuos 14 val. nuo Punios girininkijos.
Žygio maršrutas 
Nuo girininkijos sukame į kairę, už 100 metrų – į dešinę, ir 4 km. einame vadinamąja Muravjovo linija. 1863 m. šiuo keliu naudojosi caro armija, gaudydama Punios šile besislapstančius sukilėlius. Vėliau sukame į dešinę link unikalaus Punios draustinio ir dar po 4 km. pasiekiame atstatytą Dainavos apygardos partizanų vadavietę. Šį bunkerį įrengė 1919-1920 m. laisvės kovų dalyvis, Dainavos apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis. 
Ąžuolio kvietimu 1947 m. balandžio 22-24 d. Punios miške įvyko Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydis, kuriame dalyvavo ir legendinis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuometinis Dainavos apygardos vado pavaduotojas. Skaityti toliau »

Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų kelias

Minint Lietuvos partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje apžvelgė jo dokumentinio paveldo – atsiminimų „Partizanų gretose“– istoriją. Šie atsiminimai yra autentiškas partizanų istorijos šaltinis, kartu ir vienas ryškiausių lietuvių memuarinės literatūros tekstų.

A. Ramanausko-Vanago memuarų pirmosios dalies fotokopijos ir mikrofilmai bei antrosios dalies mašinraščio kopija saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, fondo Nr. 3377, apyrašo Nr. 55 bylose.

A. Ramanausko-Vanago baudžiamąją bylą taip pat peržiūrėti galima čia.

Kviečiame apsilankyti.

Gyvenimu liudijęs Laisvę. Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti

Lietuvos ypatingasis archyvas, minėdamas Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pristato virtualią parodą „Gyvenimu liudijęs Laisvę“, kurioje eksponuojami dokumentai bei fotonuotraukos iš KGB vestų A. Ramanausko-Vanago baudžiamosios, agentūrinių ir operatyvinės paieškos bylų.

Siekiant plačiau supažindinti visuomenę su Archyve saugomais KGB sudarytais dokumentais apie A. Ramanauską-Vanagą ir sumažinti galimybę skleisti archyviniais šaltiniais nepagrįstą, Lietuvos partizanus šmeižiančią ir tendencingai interpretuotą informaciją, Lietuvos ypatingasis archyvas suskaitmenino A. Ramanausko-Vanago baudžiamąją bylą ir ją viešai skelbia čia.

Kviečiame apsilankyti

Knygos „Žmogėdros tarnas“ pristatymas Vilniuje

Partizanų žūties paminėjimas Šlynakiemyje

Gintaras Lučinskas

2016 m. gruodžio 10 d. vyko Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje – Šlynakiemyje.

Renginio dalyviai bei Gedimino Kraužlio vadovaujami „Tėviškės aidai“ sugiedojo Lietuvos himną, „Viešpaties angelą“ ir keletą partizanų dainų. Apie šioje vietoje žuvusius Lietuvos partizanus kalbėjo Punsko parapijos (Lenkija) kunigas Marius Talutis. Skaityti toliau »

Rakatanskų kautynėms – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Jonas Jakubavičius-"Rugys", 1946 m.

Jonas Jakubavičius-„Rugys“, 1946 m.

1946 m. lapkričio 15 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, įvyko Rakatanskų mūšis, akivaizdžiai parodęs puolamąją partizanų taktiką. Į partizanų surengtą pasalą pateko MVD Daugų valsčiaus įgulos apie 20 baudėjų, iš jų 18 žuvo.

1946 m. lapkričio 14 d. į Rakatanskų kaimą atvyko 47-ių partizanų junginys, turėdami tikslą įvilioti okupacines pajėgas į pasalą ir jas sunaikinti. Dalinys susidėjo iš trijų būrių: pirmam būriui vadovavo Feliksas Daugirdas-Šarūnas (Merkio rinktinės 3-čio bataliono 15 partizanų), antram – Ričardas Golšteinas-Lordas (Geležinio Vilko grupės 18 partizanų), trečiam – Antanas Radžius-Šturmas (Valkininkų valsčiaus 14 partizanų). Operacijai vadovavo laikinai einantis Merkio rinktinės 3-čio bataliono vado pareigas Jonas Jakubavičius-Rugys ir ypatingai įgudęs kovinėse operacijose Vaclovas Voveris-Žaibas. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Pokario NKVD–MVD kalėjimai Lietuvoje“

lya-nkvd-mgb1940 m. SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, sovietinė okupacinė valdžia  perėmė dvyliką nepriklausomoje  Lietuvoje veikusių kalėjimų, kurių veiklą pradėjo kontroliuoti ir koordinuoti SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kalėjimų valdybai pavaldus LSSR NKVD Kalėjimų skyrius. Pagal „sovietinius standartus“ buvo pakeistos kalėjimų vidaus tvarkos taisyklės, pertvarkytos patalpos, kalinių atžvilgiu pradėtas taikyti fizinis smurtas. Skaityti toliau »

Plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties 70-mečio minėjimas

Kazimieraicio zuties 70-metis

Alytuje pagerbtos 1941 m. Birželio sukilimo ir karo pradžios aukos

DSCF9439Minint 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75-metį, birželio 22-ąją Alytaus miesto savivaldybės atstovai pagerbė 1941 m. birželį žuvusių Lietuvos karių sukilėlių atminimą uždegdami žvakeles šalia 45 lietuvių karių memorialo Alytaus Skardžio gatvėje.

Neabejingi Dzūkijos istorijai alytiškiai atminimo žvakes uždegė ir prie Tautos kančių memorialo „Nurimęs varpas“ Miesto sode, pagerbdami sukilėlius, kurie Alytuje žuvo birželio 22–25 d., bei pirmomis karo dienomis per vokiečių karių vykdytą „keršto“ akciją nužudytus per 300 civilių Alytaus gyventojų. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas