Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Sovietų okupacija

Pėsčiųjų žygis Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui

2019 m. spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose  buvo organizuojamas pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui (viso 24 km). 

Žygis prasidėjo   aikštelėje prie Didžiojo Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime,  Prienų rajone. Žygio metu buvo lankoma Lietuvos partizanų žeminė, kuri buvo įrengta 1944 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais Gojaus miške. Skaityti toliau »

Į KOVĄ!

1941 sukilimo zenklasPrieš 78 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Į kovą!

Boleslovas Mačionis

 

Apie meilę šiandien nedainuosiu –

Šiandien darbas, darbas ir kova.

Žmogus žmogaus maudosi kraujuose…

Pavojuj Tėvynė Lietuva! Skaityti toliau »

EI KILK, TRISPALVE

1941 sukilimo zenklasPrieš 78 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Ei kilk, trispalve

Boleslovas Mačionis

 

Lietuva Tėvyne,

Šalie mano brangi,

Kur, į kokį žygį

Vaikus savo rengi? Skaityti toliau »

Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Punsko krašte

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos suformuotus akinius“ (II)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-2

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »

Žygis A.Ramanausko-Vanago kovų keliais

Birželio 15 d. kviečiame į Merkinę, iš kur keliausime Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais. Maršrutu Merkinė–Kasčiūnai–Merkinė.

Renginio programa:
9 val. Šv. Mišios Merkinės bažnyčioje. Mišias laikys Merkinės klebonas, dekanas bažn. t. dr. Robertas Rumšas.
10 val. Žygio dalyvių registracija Merkinės kryžių kalnelyje.
10.30 va. Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija ir startas. Skaityti toliau »

Buvusio enkavedisto išpažintis (3)

Romualdas Launikonis

Aba GefenAbraomas Vidlanskis sugavo jį išdavusį ūkininką Danilevičių. Pabėgęs iš kalėjimo Vidlanskis atėjo pas Danilevičių, kuris buvo laikomas artimu šeimos draugu, be to, Vidlanskiai pas jį buvo palikę daug daiktų. Danilevičius jį maloniai pasveikino ir liepė pasislėpti ant aukšto. Po kelių dienų vokiečių kareivis ir Lietuvos žandaras atvyko tiesiai į Vidlanskio slėptuvę ir įsakė jam: „Rankas aukštyn!“ Kai lietuvis žandaras šaukė Vidlanskiui: „Pasakyk kur slapstosi kiti žydais“, jis atsakė: „Aš pasakysiu jums viską, net kur yra jų auksas ir brangakmeniai, bet nedalyvaujant vokiečiui“. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“

1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas, kuriuo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmosios sovietinės okupacijos patirtis, represijos ir teroras, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, patriotizmas ir meilė Tėvynei, tikėjimas Vakarų pagalba lėmė, kad ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais tapo tūkstančiai žmonių. Dauguma partizanų buvo vyrai, tačiau prie Laisvės kovų prisidėjo ir moterys – jos priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką, turėjo ginklus, gyveno nelegaliai. Daug merginų ir moterų partizanams talkino kaip ryšininkės ir rėmėjos. Skaityti toliau »

Kalniškės mūšio 74-ųjų metinių minėjimas

Virtuali paroda „Operacija „Priboj“

1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai.

Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas