Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Sovietų okupacija

Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Punsko krašte

Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos suformuotus akinius“ (II)

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

sukilimas-2

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »

Žygis A.Ramanausko-Vanago kovų keliais

Birželio 15 d. kviečiame į Merkinę, iš kur keliausime Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais. Maršrutu Merkinė–Kasčiūnai–Merkinė.

Renginio programa:
9 val. Šv. Mišios Merkinės bažnyčioje. Mišias laikys Merkinės klebonas, dekanas bažn. t. dr. Robertas Rumšas.
10 val. Žygio dalyvių registracija Merkinės kryžių kalnelyje.
10.30 va. Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija ir startas. Skaityti toliau »

Buvusio enkavedisto išpažintis (3)

Romualdas Launikonis

Aba GefenAbraomas Vidlanskis sugavo jį išdavusį ūkininką Danilevičių. Pabėgęs iš kalėjimo Vidlanskis atėjo pas Danilevičių, kuris buvo laikomas artimu šeimos draugu, be to, Vidlanskiai pas jį buvo palikę daug daiktų. Danilevičius jį maloniai pasveikino ir liepė pasislėpti ant aukšto. Po kelių dienų vokiečių kareivis ir Lietuvos žandaras atvyko tiesiai į Vidlanskio slėptuvę ir įsakė jam: „Rankas aukštyn!“ Kai lietuvis žandaras šaukė Vidlanskiui: „Pasakyk kur slapstosi kiti žydais“, jis atsakė: „Aš pasakysiu jums viską, net kur yra jų auksas ir brangakmeniai, bet nedalyvaujant vokiečiui“. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“

1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas, kuriuo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmosios sovietinės okupacijos patirtis, represijos ir teroras, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, patriotizmas ir meilė Tėvynei, tikėjimas Vakarų pagalba lėmė, kad ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais tapo tūkstančiai žmonių. Dauguma partizanų buvo vyrai, tačiau prie Laisvės kovų prisidėjo ir moterys – jos priklausė ginkluoto pasipriešinimo struktūroms, davė priesaiką, turėjo ginklus, gyveno nelegaliai. Daug merginų ir moterų partizanams talkino kaip ryšininkės ir rėmėjos. Skaityti toliau »

Kalniškės mūšio 74-ųjų metinių minėjimas

Virtuali paroda „Operacija „Priboj“

1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai.

Skaityti toliau »

Skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »

Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris – Žaibas

Arturas Čiras

Mes eisim jauni, kaip pavasarį upės,

Kol Nemunas savo krantuos nesustos…

Kovoti ir kurti, jei reiktų ir mirti

Už ateitį naują lietuvių tautos

                             Benediktas Labenskas-Kariūnas

Vaclovas Voveris - Žaibas

Vaclovas Voveris – Žaibas

1949 m. kovo 7 d. Dainavos apygarda neteko vieno iš geriausių kovotojų – Vaclovo Voverio-Žaibo. Jo vardas neatsiejamai susietas su partizanine veikla Dainavos apygardoje. Su jo vardu surišti geriausi laimėjimai ir todėl šio puikaus partizano atminimas bus visada gyvas ne tik Laisvės kovų sąjūdžio, bet ir visos tautos tarpe

Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų apskr. Onuškio valsč. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Turėjo 15 ha nederlingos Dzūkijos žemelės. Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 metais namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai. Skaityti toliau »

Lietuvos partizanų indėlis valstybingumo išsaugojimui įamžintas pašto ženklų bloke

Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, vasario 15 d. į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas – 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas