Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

„Geležinio Vilko“ organizacija

Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941)

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)

Gintaras Lučinskas

Lietuviai nuo seno sakydavo: „Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!” Tačiau, kai Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą, jie pradėjo laukti karo. Atrodė, tik karas gali padėti nusikratyti sovietinės okupacijos, atgauti Nepriklausomybę ir sustabdyti okupantų pradėtą lietuvių tautos masinį naikinimą. Vokietija tuo metu buvo vienintelė Europos valstybė, pajėgi kariauti su Sovietų Sąjunga. Manyta, kad tokios dvi sistemos, kaip nacių ir bolševikų, negali ilgai viena kitos pakęsti, nes tai iš esmės nesutaikomos priešės. Skaityti toliau »

Laisvės kovotojas Kostas Mačionis – Žvalgas (1923–1945)

Arturas Čiras

2014 03 10

Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau,
negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam, vidutiniam
žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius
geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą
                                                                   S. Cveigas

Mūsų gyvųjų pareiga priminti istorijai ir istorikams jų pareigą – siekti teisingumo ir neleisti geriausiems, narsiausiems ir išmintingiausiems nugrimzti į nežinomybės tamsą.

Antanina ir Silvestras Mačioniai. Apie 1922 m.

Antanina ir Silvestras Mačioniai. Apie 1922 m.

Šeima, vaikystė, patrioto kelias

Galima sakyti, kad XX a. vidurio įvykiai buvo skaudžiausi Lietuvai visoje jos istorijoje. Vokietija ir Sovietų Sąjunga Antrojo pasaulinio karo pradžioje dalinosi įtakos zonomis, į kurias nepasikuklinusios įtraukė ir Lietuvą. Žiniasklaida, švietimas, mokslas atsidūrė sovietinės valdžios rankose. Buvo kovojama prieš katalikų bažnyčią, terorizuojami ūkininkai, iš jų atimami ūkiai ir visa nuosavybė. Sovietizacija sugriovė, sudarkė, suniokojo ne vienos šeimos, ne vieno žmogaus likimą. Ir praeityje Lietuvai buvo sunkūs laikai, bet žiauriausiai su ja buvo elgiamasi vadinamojo „civilizuoto pasaulio – Naujaisiais laikais“, kai viena dalis jos vaikų gyveno miškuose, nes vyko masinė mobilizacija į svetimą kariuomenę, todėl neapsikentę patriotai vyrai, iš idėjos ar nenorėdami tarnauti sovietams, ėmė traukti į miškus ir tapo partizanais, o kiti buvo tremiami į svetimus ir nepažįstamus kraštus. Visus to laikmečio sunkumus teko patirti ir Mačionių šeimai. Šios šeimos istorija tragiška, kaip ir tas Lietuvos istorijos laikotarpis. Tai ne tik Mačionių šeimos, bet ir lietuvių tautos, Lietuvos valstybės drama. Skaityti toliau »

Policininkas Jonas Perlys (1916–1942)

Gintaras Lučinskas

2013 05 24

J.Perlys (sedi) su draugu

Jonas Perlys (sėdi) Lietuvos kariuomenėje. 1938 m.

Jonas Perlys, Jono, gimė 1916 m. birželio 11 d. Alytaus apskrityje, Simno valsčiuje, Buckūnų kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 15 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vincas ir Juozas bei seserys Veronika, Marija ir Valerija. Jonas mokėsi Simno vls. Metelių pradinėje mokykloje, Alytaus gimnazijoje. Kauno komercijos mokykloje baigė 4 klases.

1936 m. spalio 2 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1936 m. lapkričio 3 d. iki 1938 m. balandžio 8 d. tarnavo 2-ajame ulonų LDK Birutės pulke Alytuje, sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrone. Baigus mokomojo eskadrono XX laidos kursą, 1937 m. liepos 31 d. jam buvo suteiktas grandinio laipsnis. Nuo 1939 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 8 d. atliko karo pratimus 2-ajame ulonų LDK Birutės pulke Alytuje.

1938 m. spalio 19 d. Metelių parapijos bažnyčioje Jonas Perlys susituokė su Veronika Kiguolyte (1920–2004), turėjo 2 vaikus: sūnų Algirdą (g. 1939) ir dukrą Gražiną (g. 1940). Skaityti toliau »

Pogrindinės organizacijos narys Petras Karkauskas (1916–1945)

Gintaras Lučinskas

2013 05 22

P.Karkauskas-1

P. Karkauskas. Merkinė, 1937 m.

Petras Karkauskas gimė 1916 m. birželio 27 d. Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje, Kampų kaime, ūkininkų Augusto Karkausko ir Monikos Luščinskaitės šeimoje. Be jo šeimoje dar augo sesuo Ona (g. 1910), broliai Vincas (g. 1914) ir Vytautas (g. 1924). Petras mokėsi Merkinės vls. Savilionių pradinėje mokykloje, kur baigė 3 skyrius.

Nuo 1937 m. lapkričio 1 d. iki 1939 m. birželio 10 d. P. Karkauskas tarnavo Lietuvos kariuomenės 9-ajame pėstininkų LK Vytenio pulke, Marijampolėje. Baigęs mokomosios kuopos kursą įvertinimu „gerai“, buvo perkeltas tarnauti į 9-ąją kuopą. 1938 m. liepos 4 d. suteiktas grandinio laipsnis, nuo spalio 28 d. ėjo kuopos ginklininko pareigas, o lapkričio 23 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Grįžęs iš kariuomenės, ūkininkavo Savilionių k., kur tėvai turėjo 8 ha žemės. Skaityti toliau »

Mokytojas, šaulys Gediminas Balčius (1907–1942)

Gintaras Lučinskas

2013 04 03

Gediminas Balčius gimė 1907 m. sausio 16 d. Seinų apskrityje, Liškiavos valsčiuje, Degėsių kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai Julijonas Balčius (1880–1939) ir Rozalija Valentaitė (1877–1959) turėjo 10 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vaclovas (1899–1941), Juozas (1903–1976), Antanas (1909–1986) bei seserys Ona (1914–1999) ir Antanina (1921–2007). Gediminas mokėsi Liškiavos vls. Ricielių pradinėje mokykloje. 1920 m. įstojo į Veisiejų vidurinę mokyklą, kurios 4 klases baigė 1924 metais.

G. Balčius 1924–1926 m. Alytuje lankė dvejų metų mokytojų kursus, kuriuos baigė 1926 m. birželio 18 dieną. Mokėjo lenkų ir vokiečių kalbas. Nuo 1928 m. vasario 16 d. pradėjo dirbti mokytojo darbą Liškiavos vls. Ricielių pradinėje mokykloje.

Karo mokykla, aspirantai, 1929
Karo mokyklos IV kariūnų aspirantų laida. Kaunas, 1929 10 13. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

1926 m. gegužės 12 d. Lenkijos valstybės maršalas Juzefas Pilsudskis Varšuvoje įvykdė karinį perversmą. Seni J. Pilsudskio kėslai į Lietuvos žemes niekam nebuvo paslaptis. Todėl visoje Lietuvoje, o ypač palei demarkacijos liniją, sustiprintas budrumas. Lietuvos šaulių sąjungos 1926 m. gegužės 17 d. slaptame nurodyme Alytaus šaulių rinktinės valdybai liepta surinkti ir pateikti žinias, kas iš rinktinės šaulių sutinka vykti į mūšį pirmieji. Sutinkantys privalėjo pasirašyti. Stoti į kovą pirmieji birželio 1 d. pasirašė Alytaus moksleivių šaulių būrio 36 šauliai. Be gimnazistų, būriui priklausė mokytojai, kiti mokyklų tarnautojai, dvimečių mokytojų kursų mokiniai. Tarp pasirašiusiųjų pasižadėjimą buvo ir šaulys Gediminas Balčius. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas