Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Partizanų kovos

Skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »

Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris – Žaibas

Arturas Čiras

Mes eisim jauni, kaip pavasarį upės,

Kol Nemunas savo krantuos nesustos…

Kovoti ir kurti, jei reiktų ir mirti

Už ateitį naują lietuvių tautos

                             Benediktas Labenskas-Kariūnas

Vaclovas Voveris - Žaibas

Vaclovas Voveris – Žaibas

1949 m. kovo 7 d. Dainavos apygarda neteko vieno iš geriausių kovotojų – Vaclovo Voverio-Žaibo. Jo vardas neatsiejamai susietas su partizanine veikla Dainavos apygardoje. Su jo vardu surišti geriausi laimėjimai ir todėl šio puikaus partizano atminimas bus visada gyvas ne tik Laisvės kovų sąjūdžio, bet ir visos tautos tarpe

Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų apskr. Onuškio valsč. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Turėjo 15 ha nederlingos Dzūkijos žemelės. Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 metais namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai. Skaityti toliau »

Lietuvos partizanų indėlis valstybingumo išsaugojimui įamžintas pašto ženklų bloke

Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, vasario 15 d. į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas – 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau »

Pirmą kartą visuomenei pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos ypatingojo archyvo paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“, kurioje pirmą kartą visuomenei pristatomas vienintelis žinomas Deklaracijos originalas.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba, sudaryta iš aštuonių asmenų, 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Skaityti toliau »

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957), Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Bronius Liesis-Naktis (1922–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953). Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją, – Laisvės premijos laureatai“

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija įteikta septyniems pokario Lietuvos laisvės gynėjams, buvusiems partizanams: Algimanto apygardos Audros būrio vadui Jonui Abukauskui-Siaubui, Vyteniui, Jono Misevičiaus būrio nariui Vytautui Balsiui-Uosiui, Tauro apygardos štabo nariui ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo patikėtiniui Jonui Čeponiui-Vaidevučiui, Pietų Lietuvos srities vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkui Juozui Jakavoniui-Tigrui, Vyčio apygardos Vėtros būrio vadui Broniui Juospaičiui-Direktoriui, Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vadui Jonui Kadžioniui-Bėdai, Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkui Juozui Mociui-Šviedriui, Rainiui. Skaityti toliau »

Paroda „Vanagas su vanagėliais“

Kviečiame aplankyti 2019 m. sausio 7 d. – vasario 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojamą Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodą „Vanagas su vanagėliais“. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė. Tėvas ją išmokė fotografuoti, sunkiomis pokario nepriteklių sąlygomis pačiai pasidaryti ryškalus, ryškinti negatyvus ir kontaktiniu būdu spausti nuotraukas. Būtent taip padarytos ir šios nuotraukos. Anot fotografijų autorės, ji buvo gavusi iš partizanų kelias užduotis, kurias įvykdžiusi nusipelnė jų pasitikėjimo. Nuo tada Dainavos apygardos partizanai pradėjo pas ją fotografuotis. Konspiracijos sumetimais ji niekada nesidomėjo, kas tie partizanai, kokios jų pavardės ir pareigos. Žinojo tik Bevardžio ir Genio slapyvardžius. Ir tik daug vėliau, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę partizanų nuotraukos tapo matomos, ji suprato, kad tada, 1947-ųjų vasarą, prieš jos, devyniolikmetės merginos, objektyvą stovėjo vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.  Skaityti toliau »

Istorinė atmintis Stakliškių seniūnijoje Gojaus miške

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei  atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Išsaugota atmintis“

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų – 1944–1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis. Surūdijusiuose bidonuose, metaliniuose konteineriuose, stikliniuose induose ar paprastuose popieriaus ryšuliuose ilgus metus daržinėse, malkinėse, palėpėse, miškuose saugoti žmonių ar tiesiog išbuvę užkasti po žeme laisvės kovų dalyvių dokumentai kartais atrasti per specialiai rengtas paieškos ekspedicijas, o kartais ‒ visiškai atsitiktinai, nuolat papildo Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją, kuri yra bene didžiausia Lietuvoje. Kolekcija apima partizanų vadovybės, visų sričių, apygardų, rinktinių ir kitų junginių bei pavienius dokumentus. Skaityti toliau »

Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (E-partizanų archyvas), kurioje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos partizanų – 1944-1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai. Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Svetainės (portalo) „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ sukūrimas“. Svetainės sukūrimą taip pat parėmė UAB „Lietuvos rytas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas