Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Spaudos draudimas 1864-1904 m.

Skursta kaimo daraktorės

Dėl kaimo daraktorių pasišventimo Dzūkų kraštas neliko aklas ir kurčias atgimstančiai Lietuvai. Daugų apylinkėje yra keletas tokių daraktorių, kurios slaptai mokė vaikus per 30 metų. Tuomet užsidirbdavo pragyventi ir šviesdavo priaugančią kartą. Mokė poterius ir tikėjimo tiesų. Jų pagrindinė alga buvo rublis pinigais ir vežimas malkų. Dirbo slaptai ir miestelyje, ir po kaimus. Turėjo baimės ir vargo su rusų stražnikais. Dirbo ir visą vokiečių okupacijos laiką. Dabar senatvė spaudžia buvusias daraktores ir varo į amžinybę.  Skaityti toliau »

Užmirštas dzūkas daraktorius Karolis Kunsevičius (1858–1925)

Gintaras Lučinskas

Stogastulpis Karoliui Kunsevičiui atminti. Alytus, 2014 07 06.

Stogastulpis Karoliui Kunsevičiui atminti. Alytus, 2014 07 06. G.Lučinsko nuotr.

Šių metų liepos 6-ąją Alytuje, Statybininkų – Aukštakalnio – Kurpių gatvių sankryžoje, vyko stogastulpio, įamžinančio Likiškių kaimo daraktoriaus Karolio Kuncevičiaus atminimą, pristatymas.
Stogastulpį (autorius – skulptorius Saulius Lampickas) pašventino Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Leonas Jakimavičius.

Daraktoriaus proanūkė Irena Česynaitė-Busilienė įgyvendindama idėją, pagerbė ne tik savo prosenelį, bet ir Likiškių kaimą.

Siekiant surasti daugiau informacijos apie šį daraktorių, pasitelkta knyga: Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004. Tačiau šiame leidinyje jokių duomenų apie daraktorių ar knygnešį Karolį Kuncevičių (Kunsevičių) nėra. Skaityti toliau »

Stogastulpis Likiškių kaimo ir daraktoriaus K. Kuncevičiaus atminimui (NUOTRAUKOS)

DSCF3180Liepos 6 d. Statybininkų – Aukštakalnio – Kurpių gatvių sankryžoje vyko stogastulpio, įamžinančio Likiškių kaimo daraktoriaus Karolio Kuncevičiaus atminimą, pristatymas.

Autorius – skulptorius Saulius Lampickas.

Stogastulpį pašventino Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Leonas Jakimavičius.

 

Nuotraukos G. Lučinsko

 

 

Skaityti toliau »

Lietuva mini dieną, kai uždrausta lietuviška spauda

305256Prieš 150-metų šią dieną buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.Keturis dešimtmečius lietuviška spauda ir knygos galėjo būti leidžiamos tik kirilica, buvo draudžiama įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis bei mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose.

Nors tokiomis priemonėmis caro valdžia siekė surusinti lietuvių tautą, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys teigia, kad būtent tada gimė ir užaugo nauja Lietuvos inteligentijos karta.

http://www.ngs1991.lt

Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

2014-05-07
Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymas Vilniaus cenzūros komitetui dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis – lotyniškomis („lenkiškomis“) raidėmis draudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis. Rusų kalba.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymas Vilniaus cenzūros komitetui dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis – lotyniškomis („lenkiškomis“) raidėmis draudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis. Rusų kalba.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymas Vilniaus cenzūros komitetui dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis – lotyniškomis („lenkiškomis“) raidėmis draudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis. Rusų kalba. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. 

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Skaityti toliau »

Iš lietuviškos spaudos draudimo istorijos

Arturas Čiras

Muravjovas - korikasTautos istorijoje, kovose dėl laisvės ir nepriklausomybės ypač sunkus ir sudėtingas buvo kovų dėl lietuviškos spaudos laikotarpis. Tai atkaklaus, ryžtingo, bekompromisio pasipriešinimo okupantams laikotarpis.

Po 1831 m. sukilimo caro valdžios represijos bent nevaržė lietuviškų knygų leidybos. Negausi lietuvių inteligentija pagal išgales naudojosi šiomis galimybėmis. Lietuviškų knygų leidyba suintensyvėjo nuo 1845 m. Bibliografijos duomenimis, 1844 m. buvo išspausdintos 4 Didžiajai Lietuvai skirtos knygos, 1845 m. – 8, 1846 m. – 8, 1847 m. – 9, 1848 m. – 12, 1849 m. – 9, 1850 m. – 8, 1851 m. – 6, 1852 m. – 9, 1853 m. – 11, 1854 m. – 10, 1855 m. – 12, 1856 m. – 12, 1857 m. – 19, 1858 m. – 23, 1859 m. – 21, 1860 m. – 29, 1861 m. – 26, 1862 m. – 24. Skaityti toliau »

Knygnešys Juozas Linkevičius (1872–1936)

Lina Butkienė

2014 04 18

Knygnešio, šaulio Juozo Linkevičiaus laidotuvės. Alytus, 1936.

Knygnešio, šaulio Juozo Linkevičiaus laidotuvės. Alytus, 1936.

Linkevičius Juozas, Povilo, gimė 1872 m. gruodžio 20 d. Sūsninkų k. (Marijampolės aps.), gyv. Kalvarijoje (Marijampolės aps.), mirė 1936 m. lapkričio 20 d. Alytuje. Stalius, knygnešys. Kalvarijoje turėjo karstų dirbtuvę.

Lietuviškos spaudos pirmą kartą 1901 m. liepos 20 d. pats parsivežė iš Tilžės, nusipirkęs iš O. Mauderodės. Vėliau daug knygų gaudavo iš Klimų (gyv. Kušliškių k., Marijampolės aps.). Buvo vienas iš knygnešių, kuriais Klimai labai pasitikėjo. Spaudos atveždavo taip pat Juozas Kancleris ir Adomas Ališauskas. Skaityti toliau »

Knygnešys Juozas Liaukevičius (1880–1921)

Lina Butkienė

2014 04 16

Mokytojas, knygnešys Juozas Liaukevičius. 1920.

Mokytojas, knygnešys Juozas Liaukevičius. 1920.

Juozas Liaukevičius, Simono ir Marijos Jakulevičiūtės sūnus, gimė 1880 m. liepos 15 d. Vieštartų kaime, Lazdijų valsčiuje. Pradžios mokslą ėjo Lazdijuose. Vėliau stojo į mokytojų seminariją Veiveriuose, kurią baigė 1900 metais. Kadangi seminarijoje mokinosi valdžios lėšomis, tai buvo skiriamas valdžios mokytoju. Jis mokytojavo dvejetą metų Kučiūnuose (Seinų apskr.), ketverius Jiestrakyje (Marijampolės apskr.). Iš Jiestrakio buvo perkeltas mokytojauti netoli Varšuvos kažkokiam kaime. Po kiek laiko persikėlė į Graužiūnus šalia Vižainio. Paskui Veiveriuose mokytojavo 5 metus valstybinėje mokykloje. Mokiniams ne tik pamokas dėstė, bet ir tėvynės meilę jų širdyse kvėpė. Iš knygnešių gaudavo lietuviškų knygų, pats jas skaitydavo ir duodavo patikimiems mokiniams. Tai buvo tuomet nemažas pilietinės drąsos pasireiškimas. Skaityti toliau »

„Vargo mokyklą“ prisiminus

Adolfas Nezabitauskas

Po nepasisekusio 1863metų sukilimo caro valdžia uždraudė Lietuvoje spaudą lotynų raidėmis. Taip lietuviams buvo keršijama už dalyvavimą sukilime. Spaudos draudimas tęsėsi 40 metų. Tas laikotarpis yra vienas juodžiausių mūsų istorijoje. Tuo tarpu Lietuvoje negalėjo išeiti joks spaudos leidinys. Griežta ir žiauri carinė cenzūra budriai saugo dvigalvio erelio galybę. Be savosios spaudos Lietuva labai atsiliko švietimo-kultūros, politinio subrendimo, nacionalinės sąmonės susiformavimo ir ekonominio pakilimo srityje. Tik po 1905 metų revoliucijos, subraškėjus carizmo pamatams, didelių liaudies pasiryžėlių ir nelygioje kovoje sudėtų nemažų aukų pastangomis vėl buvo atgauta lietuviškoji spauda. Tiesa, dar stipriose cenzūros replėse. Tuo laiku nebuvo savame krašte nė vienos mokyklos gimtąja lietuvių kalba. Skaityti toliau »

Knygnešys Ambrazevičius pas carą Aleksandrą III

Knygų gabenimas grūdų maišuose.
Už maldaknyges ištrėmė į Kaukazą.
Šeši prašymai ir audiencija pas Aleksandrą III.
Už 1500 rublių išsipirko iš kalėjimo.

Kaunan buvo atvykęs nusipelnęs senas knygnešys Andrius Ambrazevičius, 70 metų amžiaus, kilęs iš Marijampolės apskrities, o dabar gyvenąs Simno miestelyje. Šis senas knygnešys pasakoja apie savo nuotykius, pergyventus prieš 50 metų. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas