Atmintis
Šaulei Marijai Putvinskaitei-Žmuidzinavičienei – 140 metų
rugsėjo 11th, 2017 | 
Autorius: 
2017-09-09 Kaune Petrašiūnų kapinėse paminėtos Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės, aktyvios šaulės ir visuomenės veikėjos, 140-osios gimimo metinės, kurias organizavo LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.
Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė gimė 1877 m. rugsėjo 9 d. Šilo Pavėžupyje 1863 m. sukilėlių Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės šeimoje. Marija mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Vėliau Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m. turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po I-ojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Įsteigus Lietuvos universitetą, kurį laiką dirbo Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. 1909 m. spalio 10 d. ištekėjo už dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Skaityti toliau »
Skiltyje 
Rugpjūčio 23-oji – Baltijos kelio ir Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti
Rugpjūčio 23 d. bus minima Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Šiemet šiai dienai paminėti skirtų renginių programoje šv. Mišios, minėjimas prie Baltijos kelio ąžuoliuko ir vakaro renginys, skirtas istoriniams įvykiams atminti.
Rugpjūčio 23-ajai paminėti skirtų renginių programa prasidės šv. Mišiomis Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje, jų pradžia 12 val.
13 val. alytiškiai ir miesto svečiai kviečiami susirinkti prie Birutės gatvėje augančio Baltijos kelio ąžuoliuko. Čia vyks minėjimas, skambės folkloro ansamblio „Žvangucis“ dainos, bus pinamos Baltijos šalių vėliavų spalvų apyrankės, prisiminti istoriniai 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykiai. Skaityti toliau »
Seimas žengė sveikintiną žingsnį
Algimantas Zolubas
Birželio sukilimo minėjimas Nepriklausomybės aikštėje 2017 06 23. Kalba Vytautas Landsbergis.
1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.
Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis: Skaityti toliau »
Birželio 23-čioji – LIETUVOS DIDVYRIŲ DIENA
Gintaras Lučinskas
Prieš 76 metus, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.
Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.
1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.
Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.
Kviečiame paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines Kaune
2017 m. birželio 24 d. (šeštadienį) yra planuojamas tradicinis pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines.
Renginio atidarymas įvyks 9 30 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes“ – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelias
Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip 1936 m. apie vyskupą Teofilių Matulionį lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus m. įvyksiančios arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – apeigos vainikuoja dar 1989 m. Kaišiadorių katedros kanauninko, Popiežiaus garbės prelato Stanislovo Kiškio iniciatyva pradėtą arkivyskupo Teofiliaus Matulinio beatifikacijos bylą. Šešiolika metų Rusijos kalėjimuose bei ketveri metai namų arešto Lietuvoje už tai, kad buvo ištikimas Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms liudija nepalaužiamą vyskupo Teofiliaus Matulionio valią ginti Katalikų bažnyčią nuo sovietų valdžios pretenzijų ją valdyti ir paversti politinio režimo įrankiu. Skaityti toliau »
