Atmintis
Virtuali paroda „Jei mūsų – kunigų ‒ neteis teismai šiandien, mus teis tauta!“
gegužės 10th, 2019 | 
Autorius: 
1929 m. gegužės 10 d. Marijampolės apskrities Krosnos valsčiaus Naujienų kaime gimė vienas žymiausių disidentų bei kovotojų už tikinčiųjų teises ‒ kunigas Juozas Zdebskis.
Nepaisydamas egzistavusių apribojimų, kunigaudamas įvairiose Lietuvos parapijose kunigas J. Zdebskis ruošė vaikus Pirmajai komunijai, per pamokslus kritikavo sovietų represinę politiką, tikinčiųjų teisių suvaržymus, ragino žmones nepasitikėti sovietine propaganda, propagavo blaivybę, organizavo religinės literatūros leidybą, rinko medžiagą pogrindiniams leidiniams, aktyviai dalyvavo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikloje. Skaityti toliau »
Skiltyje 
Virtuali paroda „Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų“
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo 100 metų sukaktį, pristato teminę parodą „Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų“. Šioje parodoje siūlome iš arčiau susipažinti su tarpukario Lietuvos Prezidento institucijos įsteigimu ir raida, kuri formavo pagrindą ir tradicijas šiandienei Lietuvos parlamentinei-prezidentinei valdymo sistemai.
Lietuvos Prezidento institucijai – 100
Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. [Kaunas, 1919 m. ruduo].
LMAVB RSS, F297-502
Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius.
Parodoje eksponuojamos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje saugomų dokumentų kopijos, fotografijos ir originalūs dokumentai iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų. Atskleidžiamos Prezidento institucijos veiklos ypatybės šimtmečiui bėgant. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „Operacija „Priboj“
1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) ‒ plataus masto sovietinio genocido akcija, vienu metu įvykdyta trijose Baltijos šalyse. Operacija vyko kartu su 1949 m. pavasarį pradėta masine žemės ūkio kolektyvizacija ir jeigu ankstesnių trėmimų aukos vienaip ar kitaip buvo susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu – tai per operaciją „Priboj“, žmones pradėta masiškai tremti, atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, pasiturinčių arba vidutinių valstiečių) kategorijai.Merkinės stačiatikių kapinės priglaudė Lietuvos savanorį
Arūnas Amšiejus
Ats. plk. ltn. Bronius Bilminas.
Tarpukario Alytaus apskr. Merkinės miestelio istorijoje netrūko tragiškų įvykių. 1933 m. naktį iš liepos mėn. 19 d. į 20 d. čia nusišovė atostogų atvykęs Vilkaviškio pasienio baro I rajono (Vištyčio) viršininkas Bronius Bilminas (Bilmanas). Savižudybės aplinkybės liko neaiškios.
Ano meto spaudoje buvo spėjama, kad savižudybė įvyko dėl „šeimyninių dūmų“. 1933 m. liepos mėn. savaitinis laikraštis „Suvalkietis“ apie velionį rašė: „Tai buvo taktiškas ir geras žmogus, savanoris, patriotas, Vyties kryžiaus kavalierius“. Bronius Bilminas paliko žmoną ir dvi dukras. Skaityti toliau »
Skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla
Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.
J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »
