VšĮ „Gintarinė svajonė“

Atmintis

2018 m. liepos 8 d. Leipalingyje vyks renginys „Laisvės kovotojų takais“, skirtas Adolfo Ramanausko-Vanago 100-mečiui, Juozui Vitkui-Kazimieraičiui bei kitiems laisvės kovotojams atminti.

10.00 val. – Šv. Mišios Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kunigas Paulius Marčiulionis. Skaityti toliau »

Liepos 3 d., antradienį, 18 val. Trakų salos pilyje atidaroma plakečių kolekcijos paroda „Lietuvos kūrėjai 1918–2018“, kuri deramai papildo nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinio projekto „Lietuvos muziejų kelias“ šių metų temos „Nepriklausomybės metų ženklai“ Dzūkijos regiono programą. Parodos rengėjai – Kornelijus Bačkevičius ir Trakų istorijos muziejus

Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui kolekcininkas K. Bačkevičius su bendraminčiais sumanė išleisti trisdešimties plakečių kolekciją „Lietuvos kūrėjai 1918–2018“, įamžinančią Lietuvos valstybingumo atkūrimui labiausiai nusipelniusias asmenybes. Skaityti toliau »

Prieš 77 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Kai sūnų išleidai

Boleslovas Mačionis

Kai sūnų išleidai į laisvės kovas

Ir ašaras nubraukei tyliai –

Pašvaistė ties priemiesčiu plėtės rausva

Ir nešė kulkosvaidžius vyrai. Skaityti toliau »

2018 m. birželio 22 d. Kaune vyko  tradiciniai renginiai, skirti paminėti 1941 m. Birželio sukilimo 77-ąsias metines. 

Renginys prasidėjo  Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo dr. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo, kuriame įžanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.   Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas

Prieš 77 metus, 1941 m. birželio 22 d., Lietuvoje prasidėjo ginkluotas visuotinis sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ši tema yra “politiškai” nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius.

Sukilimas truko apie savaitę laiko, jis sutapo su Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo pradžia. Sukilėliai atkūrė savivaldos institucijas.

1941 m. Birželio 22-28 d. sukilimas paneigė sovietų propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 m. įstojo į Sovietų Sąjungą. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietų pavergtose teritorijose.

Tik nacių okupacija neleido įtvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybės.

Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus plakatas

Arūnas Amšiejus

Merkinėje ant tilto. Nuotr. iš Arklio muziejaus fondų.

1935 m. vasaros pradžia Lietuvoje žadėjo daug puikių renginių: Senoji Dainavos sostinė Merkinė ruošėsi pirmajai Lietuvoje Senovės dienai, Jaunosios Lietuvos sąjunga rengėsi švęsti savo šefo prezidento Antano Smetonos vardines, Alytaus miestas – Pradžios mokyklų sporto ir dainų šventę, visi su nekantrumu laukė Felikso Vaitkaus (1907-1956) skrydžio per Atlantą su „Lituanica II“ ir kt. Skaityti toliau »

Manęs dar nebuvo –

Alyvos žydėjo –

Manęs nebebus jau –

Jos vėliai žydės –

Ir kris jų lapeliai

Nuo saulės ir vėjo,

Kaip smėlio saujelės,

Ant mano širdies.

                        Salomėja Nėris

2018 metų gegužės 15-ąją, per patį alyvų žydėjimą, plyšo Mamos Širdis. Ta Širdis, kuri buvo pilna meilės, gailestingumo, atjautos kiekvienam… Išvargusi po nelengvos, pilnos vargo, netekčių gyvenimo kelionės… Ir kartu su Mamos širdimi suaižėjo ir mirė mūsų Vaikystė…

Ona Mačionytė Čirienė gimė 1934 metų kovo 3 dieną Alytaus apskrities Daugų valsčiaus Atažalyno kaime Daugų valsčiaus tarybos nario, tautininko, šviesuolio ūkininko Silvestro Mačionio ir Antaninos Mačionienės šeimoje penkta iš šešių vaikų. Anksti neteko tėvelio, partizano brolio. Per antrąją sovietų okupaciją 1948 m. su mama ir mažąja sesute Irute buvo ištremtos į Pietų Sibirą – Krasnojarsko krašto, Jermakovskij rajono Malyj Kebež gyvenvietę. Čia jai, 14-metei paauglei, teko pamiršti mokslus ir sunkiai dirbti Sibiro taigoje tam, kad šeima nemirtų badu – mamytė buvo ligonė, o sesutė – maža. Skaityti toliau »

Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų. Skaityti toliau »