Atmintis
Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas
kovo 4th, 2021 | 
Autorius: Šv. Kazimieras (1458–1484),– vienintelis Lietuvos šventasis.
Popiežius Klemensas VIII Kazimierą paskelbė šventuoju (1604 m.). Atminimo diena – kovo 4-oji – šv. Kazimiero mirties diena. Mirė 1484.03.04 Gardine (dab. Baltarusija), palaidotas Vilniaus katedros (dab. Arkikatedra) kriptoje.
Plakato autorius dailininkas Tautvilas Rinkevičius 2021, Kaunas
Skiltyje Atmintis, Informacija, Kultūros paveldas, LIETUVA ŠIANDIEN, Mums rašo, NAUJIENOS | 
Nėra komentarų »
Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?
Šiandien minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas tapo pagrindu tautos laisvei. Šis svarbus įvykis užfiksuotas ir pašto ženkluose – po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos paštas šia tema išleido net 26 pašto ženklus. Kas vaizduojama šiuose pašto ženkluose? Skaityti toliau »
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, išleidžiamas trečiasis pašto ženklų blokas partizanams
Lietuvos paštas vasario 12 d., išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Bloke – du pašto ženklai, kuriuose pavaizduota dalis partizanų, pasirašiusių vieną svarbiausių šalies identitetui dokumentų – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Vieno pašto ženklo nominalas yra 0,81 Eur, jis skirtas siųsti į ES šalis, kito nominalas – 0,84 Eur, jį galima siųsti į ne ES šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklų bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas vyks vasario 12 d. Vilniuje, pašto skyriuje adresu Totorių g. 8. Skaityti toliau »
Vytauto Didžiojo karo muziejui išleidžiamas ženklintas atvirukas
Vasario 5 dieną, Lietuvos paštas išleis Ievos Kuodžiūtės kurtą ženklintą atviruką, skirtą Vytauto Didžiojo karo muziejaus 100-osioms metinėms paminėti. Atviruko tiražas – 1 300 vnt., jo pardavimo kaina – 1,49 Eur, pašto ženklo nominalas, kuriuo ženklintas atvirukas – 0,75 Eur, tad atviruką bus galima siųsti ir į užsienį. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, vasario 5 d, penktadienį. Skaityti toliau »
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė
2021-aisiais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia proga Lietuvos paštas tema ,,Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ sausio 22 dieną, penktadienį išleidžia Eglės Kulbytės kurtą pašto ženklą. Jo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte (Totorių g. 8). Skaityti toliau »
Minint valstybės archyvų šimtmetį – Lietuvos paštas išleidžia specialų pašto ženklą
Valstybės archyvo 100-mečiui paminėti Lietuvos paštas simboliškai šiai progai skiria pirmąjį šiais metais išleidžiamą pašto ženklą. Dizainerės Giedrės Jaronytės sukurtas pašto ženklas bus išleistas penktadienį, sausio 8 dieną. Pašto ženklo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vienetų. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte (Totorių g. 8). Skaityti toliau »
Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai išleis monetas, skirtas 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijai
Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai, pažymėdami 1791 m. Konstitucijos – Abiejų Tautų Respublikos magnum opus – 230 m. sukaktį, 2021 m. balandžio mėn. išleis kolekcines monetas, skirtas šiai iškiliai sukakčiai paminėti. Tai dviejų kaimyninių valstybių centrinių bankų bendras projektas.
Jau suderinti bendri temos motyvai ir užrašai, jie atsispindės savarankiškai 2021 m. išleidžiamose monetose iš tauriųjų metalų. Tikimasi, kad kolekcines monetas abiejose valstybėse pavyks išleisti tą pačią balandžio mėn. dieną. Skaityti toliau »
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Naujieji metai sovietmečiu“
Naujieji metai Lietuvoje sovietmečiu buvo populiari švenčiama šventė, mažiausiai persismelkusi sovietine ideologija ir gan artima seniau laisvai švęstoms šv. Kalėdoms.
Tokie simboliai kaip išpuošta eglė, dovanos, Senio Šalčio apsilankymas ir viską vainikuojantis šventinis vakaras su šokiais bei vaišėmis tapo priemonėmis mėginant seną pakeisiti nauju, vieną šventę – kita, religiją – ateizmu. Šie sovietmečio kasdienybės miražai, įprastus šv. Kalėdų atributus modifikuojant ir priskiriant Naujiesiems metams, šiandien daugeliui yra išlikę kaip prisiminimai, kitiems – tai tik nugirsti pasakojimai.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, kurioje Naujųjų metų šventimo realijos sovietmečiu pristatomos fotodokumentų pasakojimu. Kviečiame apžiūrėti!
www.archyvai.lt
Sukurtas „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“
Lietuvos ypatingasis archyvas atvėrė interneto svetainę „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“ (E-vaizdų archyvas), kurioje skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir kituose fonduose saugomos nuotraukos, KGB konfiskuotų ar slapta darytų vaizdo įrašų, kino ir garso dokumentų aprašymai. Taip pat skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijoje ir kituose fonduose saugomos Lietuvos laisvės kovotojų nuotraukos, atvirukai, pasižymėjimo ženklai ir kita atributika. Skaityti toliau »
Prieš 100 metų pasirodė „Kosmos“
Algimantas Jakimavičius
Pirmojo Lietuvoje gamtos mokslų leidinio šimtmečio sukaktį minint
Prieš 100 metų prof. dr. Pranas Dovydaitis (1886 – 1942), filosofas, pedagogas, valstybės veikėjas, daugelio leidinių steigėjas įsteigė ir pirmąjį gamtos mokslų žurnalą lietuvių kalba „Kosmos“. Jis pradėjo eiti 1920 spalio 20 d. Pirmame numeryje leidėjas rašė, jog „gyvename gamtos mokslų amžių“, ir pakvietė gamtininkus į talką. O iniciatyva tai buvo visai privati. Ryžtingai ir drąsiai kreipėsi: „kaip mes, lietuviai, gamtos mylėtojai ir dainuotojai, galime kęstis be gamtos mokslo laikraščio?!“ Leidėjas ėmėsi labai sunkios naštos, pabrėžkime – ryždamasis leidiniui jis tuo pralenkė jau neblogai tarp savęs bendravusius Nepriklausomos Lietuvos gamtininkus. Pradžioje jis net nedrįso vadintis leidėju, nors į pirmuosius 3 numerius per du metus jam teko parašyti apie tris ketvirtadalius teksto, dar ir sumokėti savo santaupomis. Tik kai jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis, „Kosmose“ buvo skelbiama: „Redaktorius ir leidėjas: Prof. Dr. Pr. Dovydaitis“. Vėliau gavo paramos, tiesa, ne visada reguliarios. Pačioje pradžioje trūko lietuviškai rašančių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, be to, nemaža rūpesčio kėlė redagavimas – grįžusieji į Lietuvą nemokėjo kalbos (K. Regelis, S. Kolupaila, kiti, kuriems daug padėti privalėjo pats redaktorius). Skaityti toliau »
Skiltyje Atmintis, Informacija, ISTORIJA, Kultūros paveldas, LIETUVA ŠIANDIEN, Mums rašo, NAUJIENOS |
Nėra komentarų »