Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Atmintis

Paroda „Vanagas su vanagėliais“

Kviečiame aplankyti 2019 m. sausio 7 d. – vasario 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojamą Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodą „Vanagas su vanagėliais“. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė. Tėvas ją išmokė fotografuoti, sunkiomis pokario nepriteklių sąlygomis pačiai pasidaryti ryškalus, ryškinti negatyvus ir kontaktiniu būdu spausti nuotraukas. Būtent taip padarytos ir šios nuotraukos. Anot fotografijų autorės, ji buvo gavusi iš partizanų kelias užduotis, kurias įvykdžiusi nusipelnė jų pasitikėjimo. Nuo tada Dainavos apygardos partizanai pradėjo pas ją fotografuotis. Konspiracijos sumetimais ji niekada nesidomėjo, kas tie partizanai, kokios jų pavardės ir pareigos. Žinojo tik Bevardžio ir Genio slapyvardžius. Ir tik daug vėliau, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę partizanų nuotraukos tapo matomos, ji suprato, kad tada, 1947-ųjų vasarą, prieš jos, devyniolikmetės merginos, objektyvą stovėjo vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.  Skaityti toliau »

Istorinė atmintis Stakliškių seniūnijoje Gojaus miške

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei  atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Noriu grįžti visad namo, kur mano vėliava plevėsuoja“

Lietuvos valstybės naujasis archyvas džiaugiasi pristatydamas naują virtualią parodą, skirtą paminėti lietuviškosios trispalvės šimtui metų.

Parodą aplankyti galite paspaudę šią nuorodą  PARODA.

www.archyvai.lt

Lietuvos vėliavos dienos minėjimas Kaune

Lietuvos vėliavos dienos minėjimas Kaune 2019 m. sausio 01 d.

Plakato autorius dailininkas Tautvilas Rinkevičius.

Virtuali paroda „Aš mirsiu, o jūs – gyvensite. Elena Spirgevičiūtė“

„Mes esame įpratę iš anksčiau matyti, kad šventieji, kuriuos gerbiame, būtų vyskupai, kunigai ar vienuoliai, kartais karaliai ar kunigaikščiai, – tokie, kurie nuo eilinio žmogaus stovi tam tikrame atstume ir, atrodo, kad jais galima tik žavėtis, tačiau jie per tolimi, kad būtų galima juos sekti. Elena Spirgevičiūtė mums yra artima visais atžvilgiais. Ji viena iš mūsų – vos gimnaziją baigusi kaunietė, mergaitė, panaši į kitas to amžiaus mergaites, besižavinti gražia žmogiška meile, bet drauge besiveržianti į dvasinio gyvenimo aukštumas. Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos byla ypač svarbi šiandien, nes masinė kultūra per televiziją, žurnalus, diskotekas perša hedonistinį gyvenimo būdą, kuris sunaikina žmogaus orumą, iškreipia tikrą žmonių meilę ir palieka sunkiai gyjančias dvasines žaizdas. Šiandien jaunimui yra sunku susiorientuoti, kaip reikia gyventi laisvėje ir kokias vertybes pasirinkti, kad nebūtų prarasta dvasinė jaunatvė ir Kūrėjo įdiegtas dvasinis kilnumas.“ – tokiais žodžiais 2000 m. aukojant Šv. Mišias Kauno arkikatedroje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ pristatė kandidatę į palaimintąsias Eleną Spirgevičiūtę. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Išsaugota atmintis“

Laisvės kovas liudijantys, skaudų ir sudėtingą istorinį laikotarpį atspindintys autentiški Lietuvos partizanų – 1944–1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai yra svarbus istorijos šaltinis. Surūdijusiuose bidonuose, metaliniuose konteineriuose, stikliniuose induose ar paprastuose popieriaus ryšuliuose ilgus metus daržinėse, malkinėse, palėpėse, miškuose saugoti žmonių ar tiesiog išbuvę užkasti po žeme laisvės kovų dalyvių dokumentai kartais atrasti per specialiai rengtas paieškos ekspedicijas, o kartais ‒ visiškai atsitiktinai, nuolat papildo Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją, kuri yra bene didžiausia Lietuvoje. Kolekcija apima partizanų vadovybės, visų sričių, apygardų, rinktinių ir kitų junginių bei pavienius dokumentus. Skaityti toliau »

Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas atidarė interneto svetainę „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (E-partizanų archyvas), kurioje skelbiami suskaitmeninti Lietuvos partizanų – 1944-1953 m. vykusio ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – dokumentai. Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Svetainės (portalo) „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ sukūrimas“. Svetainės sukūrimą taip pat parėmė UAB „Lietuvos rytas. Skaityti toliau »

Merkinės pašto-telefono įstaigos tarnautojas, šaulys, jaunalietuvis Tomas Masaitis (1904-1942)

Arūnas Amšiejus

Tomas Masaitis

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas (1889-1941) pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba ir visoje šalyje pradėtos steigti pašto įstaigos. Pašto valdybai priklausė paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau atsiradus radio tarnybai – radio stočių techninė priežiūra bei abonento mokesčio surinkimo pareiga. 1918 m. gruodžio 11 d. Lietuvos valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ išspausdino atsišaukimą į Tautą: „Paštų, Telefonų ir Telegrafų valdyba kviečia visus piliečius, be skirtumo lyties, tautos, tikėjimo, tarnavusius paštų, telegrafų ar telefonų įstaigose, taip pat netarnavusius, bet norinčius tarnauti šiose įstaigose, tuojau suteikti apie save žinių.“ 1919 m. Lietuvoje dirbo 95 įvairių lygių pašto įstaigos, o 1939 m. – jau net 1038! Skaityti toliau »

Lietuvis Bronislovas Pilsudskis žinomas Japonijoje, pamirštas Lietuvoje

Lapkričio 23 d. renginys Seirijuose


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas