Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Atmintis

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą“

Šių metų rugsėjo 21–22 d. minime 83-iąsias lietuvių kilmės JAV lakūno Felikso Vaitkaus transatlantinio skrydžio metines. 1935 m. F. Vaitkus tapo šeštuoju pilotu, kuris įveikė Atlanto vandenyną vienviečiu lėktuvu. Šia proga jūsų dėmesiui pristatome virtualią parodą „Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą“.

1935 metų rugsėjo 21 dieną 6.45 val. Feliksas Vaitkus su „Lituanica II“ iš Niujorko „Floyd Bennet Field“ aerodromo pakilo skrydžiui į Kauną.Priartėjus prie Airijos krantų F. Vaitkus pastebėjo, kad lėktuvo kuro siurblys prakiuro. Pilotas suprato, kad neužteks kuro pasiekti Kauną. F. Vaitkus nusprendė leistis Airijos Balinrobo rajono pievose. Pilotas tikėjosi susitaisyti siurblį, papildyti degalų ir tęsti kelionę. Tačiau besileidžiantį lėktuvą vėjas nubloškė į šoną. Dešinysis sparnas užkabino žemę ir lėktuvas pradėjo suktis. Nuo smūgio nulūžo sparno galas, buvo pažeista važiuoklė ir propeleris. Laimei, pilotas liko sveikas ir gyvas. Skaityti toliau »

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu

2018 m. rugsėjo 21 d. 16.30 LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyks istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“. Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento organizuojamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių. Skaityti toliau »

Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas

2018 m. spalio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas. Dalyvauja dr. Gintautas Vėlius, Dalius Žygelis, Eugenijus Peikštenis, dr. Arvydas Anušauskas.

2018 metai paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) metais. Jis vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas. Skaityti toliau »

Dėl Lietuvos patizanų palaikų užkasimo vietų nustatymo

Kreipimasis

Dėl Lietuvos partizanų palaikų užkasimo vietų nustatymo

Kaunas, 2018-09-11

Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems partizanams, visuomeninių organizacijų nariams bei didžiajai daliai Lietuvos piliečių išlieka labai aktualus klausimas, kur užkasti 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų palaikai. Po 28 Nepriklausomybės metų buvo rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Iki šiol nerasti daugumos partizanų vadų, kaip antai, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos posėdyje priimtos Deklaracijos signatarų, LLKS Tarybos narių Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Petro Bartkaus-Žadgailo palaikai. Taip pat nerasti legendinių partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Antano Kraujelio-Siaubūno ir kitų žymių partizanų palaikai. Lietuvos valstybės garbės reikalas rasti savo tautos didvyrių užkasimo vietas. Skaityti toliau »

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos skautams 100 metų“

Šiemet Lietuvos skautai mini savo gyvavimo šimtmetį. 2018-uosiuos Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Lietuvos skautų judėjimo metais. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato specialią virtualią parodą.

Skautai – tai visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo organizacija, kurią 1907 m. įkūrė Anglijos lordas Robertas Badenas-Pauelas (Robert Baden-Powell). Jis siekė nuobodžiaujančius vaikus užimti prasminga ir įdomia veikla, ugdančia jų savarankiškumą, atsakomybę bei bendradarbiavimo įgūdžius. Šiuo metu skautų organizacijai priklauso daugiau nei 31 milijonas narių iš 216 pasaulio šalių. Skaityti toliau »

ATVERKIME SAVO ŠIRDIS ŽUVUSIŲ UŽ TĖVYNĖS LAISVĘ PAGERBIMUI IR TEISINGUMUI

Reprezentacinėje Lukiškių aikštėje 2018-08-27–31 dienomis įvyko naujos LRT vadovybės didysis projektas „100 valandų“, skirtas Lietuvos jubiliejui. Viena reprezentacinės aikštės, pagal  profesoriaus Gintaro Čaikausko, architektų Kęstučio Akelaičio, Lino Naujokaičio įgyvendinto projekto (sąstingio, okupacijos), dalis buvo užpildyta išmaniais paviljonais, scenomis, stendais, palapinėmis ir kita skoningai įrengta atributika. Kitoje aikštės pusėje, vadinamoje laisvės dalimi, kurioje nutiesti pėsčiųjų takai simbolizuojantys „Gyvybės medį“, srūva jo mitybai reikalingos medžiagos – su gera nuotaika neskubėdami vaikšto įvairaus amžiaus vilniečiai ir svečiai, prie pulsuojančio fontano krykštauja, bėgioja vaikai. Aikštės vidurys tarp kietosios ir žaliosios- laisvės zonos paliktas pagarbai, tiesa, dar nebaigta tūkstantmečio juosta, o pačiam centre formuojamas Šimtmečio-Redos ratas, kurio centro ertmėje įamžinta 111 relikvijų. Jį dengia apvalus juodas granitinis dangtis su užrašu „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Atmintis ir pagarba.“ Skaityti toliau »

Lietuvos sporto muziejuje buvo paminėta Laisvės diena

2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto muziejaus Didžioji ekspozicijų salė skendėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos narių bei nusipelniusių Lietuvai olimpiečių, sporto veteranų, sporto mokslo žmonių gausa. Čia vyko tradicinis renginys, skirtas Laisvės dienai paminėti. Skaityti toliau »

Rugpjūčio 23-čioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena

Pagarbos renginys – koncertas Punios šile

Kryžiaus pašventinimas Kasčiūnuose


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas