Gintarinė svajonė

Atmintis

Valstybės archyvo 100-mečiui paminėti Lietuvos paštas simboliškai šiai progai skiria pirmąjį šiais metais išleidžiamą pašto ženklą. Dizainerės Giedrės Jaronytės sukurtas pašto ženklas bus išleistas penktadienį, sausio 8 dieną. Pašto ženklo nominalas – 0,49 Eur, tiražas – 100 tūkst. vienetų. Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Vilniaus pašte (Totorių g. 8). Skaityti toliau »

Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai, pažymėdami 1791 m. Konstitucijos – Abiejų Tautų Respublikos magnum opus – 230 m. sukaktį, 2021 m. balandžio mėn. išleis kolekcines monetas, skirtas šiai iškiliai sukakčiai paminėti. Tai dviejų kaimyninių valstybių centrinių bankų bendras projektas.

Jau suderinti bendri temos motyvai ir užrašai, jie atsispindės savarankiškai 2021 m. išleidžiamose monetose iš tauriųjų metalų. Tikimasi, kad kolekcines monetas abiejose valstybėse pavyks išleisti tą pačią balandžio mėn. dieną. Skaityti toliau »

Naujieji metai Lietuvoje sovietmečiu buvo populiari švenčiama šventė, mažiausiai persismelkusi sovietine ideologija ir gan artima seniau laisvai švęstoms šv. Kalėdoms.

Tokie simboliai kaip išpuošta eglė, dovanos, Senio Šalčio apsilankymas ir viską vainikuojantis šventinis vakaras su šokiais bei vaišėmis tapo priemonėmis mėginant seną pakeisiti nauju, vieną šventę – kita, religiją – ateizmu. Šie sovietmečio kasdienybės miražai, įprastus šv. Kalėdų atributus modifikuojant ir priskiriant Naujiesiems metams, šiandien daugeliui yra išlikę kaip prisiminimai, kitiems – tai tik nugirsti pasakojimai.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, kurioje Naujųjų metų šventimo realijos sovietmečiu pristatomos fotodokumentų pasakojimu. Kviečiame apžiūrėti!

www.archyvai.lt

Lietuvos ypatingasis archyvas atvėrė interneto svetainę „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“ (E-vaizdų archyvas), kurioje skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir kituose fonduose saugomos nuotraukos, KGB konfiskuotų ar slapta darytų vaizdo įrašų, kino ir garso dokumentų aprašymai. Taip pat skelbiamos suskaitmenintos Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijoje ir kituose fonduose saugomos Lietuvos laisvės kovotojų nuotraukos, atvirukai, pasižymėjimo ženklai ir kita atributika. Skaityti toliau »

Algimantas Jakimavičius

Pirmojo Lietuvoje gamtos mokslų leidinio šimtmečio sukaktį minint

Prieš 100 metų prof. dr. Pranas Dovydaitis (1886 – 1942), filosofas, pedagogas, valstybės veikėjas, daugelio leidinių steigėjas įsteigė ir pirmąjį gamtos mokslų žurnalą lietuvių kalba „Kosmos“. Jis pradėjo eiti 1920 spalio 20 d. Pirmame numeryje leidėjas rašė, jog „gyvename gamtos mokslų amžių“, ir pakvietė gamtininkus į talką. O iniciatyva tai buvo visai privati. Ryžtingai ir drąsiai kreipėsi: „kaip mes, lietuviai, gamtos mylėtojai ir dainuotojai, galime kęstis be gamtos mokslo laikraščio?!“ Leidėjas ėmėsi labai sunkios naštos, pabrėžkime – ryždamasis leidiniui jis tuo pralenkė jau neblogai tarp savęs bendravusius Nepriklausomos Lietuvos gamtininkus. Pradžioje jis net nedrįso vadintis leidėju, nors į pirmuosius 3 numerius per du metus jam teko parašyti apie tris ketvirtadalius teksto, dar ir sumokėti savo santaupomis. Tik kai jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis, „Kosmose“ buvo skelbiama: „Redaktorius ir leidėjas: Prof. Dr. Pr. Dovydaitis“. Vėliau gavo paramos, tiesa, ne visada reguliarios. Pačioje pradžioje trūko lietuviškai rašančių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, be to, nemaža rūpesčio kėlė redagavimas – grįžusieji į Lietuvą nemokėjo kalbos (K. Regelis, S. Kolupaila, kiti, kuriems daug padėti privalėjo pats redaktorius). Skaityti toliau »

Šalyje paskelbtas karantinas skatina atrasti įvairius renginių ir parodų formatus. Lietuvos valstybės archyvai kviečia net į šešias virtualias erdves, kuriose gyventojai ras aktualias parodas ir virtualų kiną.

Geriausios istorijos prasideda archyve

Lietuvos valstybės archyvų virtualių parodų portale karantino metu eksponuojama paroda „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100”. Sudėtingu tarpukario laikotarpiu įsteigta Lietuvos pasiuntinybė rūpinosi ne tik gerų diplomatinių santykių palaikymu, sudarytų tarptautinių sutarčių bei įsipareigojimų tinkamu vykdymu, bet ir Lietuvos valstybės piliečių teisių ir poreikių atstovavimu. Apsilankę šioje virtualioje parodoje ne tik galėsite susipažinti su ambasados steigimo istorija, bet ir sužinosite, kokios išskirtinės asmenybės jai vadovavo. Skaityti toliau »

1918–1920 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių – tiek savanorių, tiek mobilizuotų karių – gretose kovėsi įvairių tautybių ir įvairių religinių konfesijų atstovai: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, gudai, ukrainiečiai, latviai, žydai… Po lietuvių tautybės karių, gausiausias kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę gretas sudarė žydai, aktyviai gynę valstybės, kurią jidiš kalba vadino Lite, laisvę. Skaityti toliau »

Skaityti toliau »

Situacija pasaulyje ir Lietuvoje sudėtinga, todėl masinių susibūrimų rekomenduojama vengti, tačiau keliauti vienam ar su šeimos nariais, gryname ore nėra draudžiama ir daugelis planuojame lankyti artimųjų amžinojo poilsio vietas.

Kviečiame keliaujant nepamiršti ir mūsų didvyrių atminimo įamžinimo vietų. Skaityti toliau »

Iki lapkričio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia kilnojamoji paroda, skirta dr. Eugenijos Šimkūnaitės 100-iui paminėti.

Šie metai paskelbti Eugenijos ŠIMKŪNAITĖS (1920–1996) – gamtos mokslų daktarės, kilusios iš Tauragnų, apie 20 metų gyvenusios Lazdynuose, metais. Vilniuje, Erfurto g. 4 veikia ir jos vardo muziejus, kuriuo rūpinasi E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas. Dr. E. Šimkūnaitės 100 – čio minėjimo proga Fondas parengė kilnojamąją parodą, kuri eksponuojama LMA Vrublevskių bibliotekoje prie Bendrosios skaityklos. Skaityti toliau »