Gintarinė svajonė

Atmintis

 Gintaras Lučinskas

Ats. ltn. Benjaminas Meškelis, šaulys, Alytaus miesto 1941 m. sukilėlių būrio organizatorius ir vadas ( nuotr. iki 1938 m.).

Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti nuo sovietų okupantų ir atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ši tema yra „politiškai“ nepatogi, nes nėra aiškaus valstybinio požiūrio į sukilimo dalyvius. Tačiau čia reikėtų kaltinti ne tiek juos, kiek nepalankias istorines aplinkybes, kai žiaurių okupacijų sąlygomis teko kovoti dėl valstybės išlikimo.

1941 m. birželio 22 d. anksti ryte prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Alytus buvo smarkiai bombarduojamas, nes čia buvo dislokuota Raudonosios armijos 3-čio mechanizuoto korpuso 5-os tankų divizijos daug tankų ir buvo įrengtas aerodromas. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)

Gintaras Lučinskas

Lietuviai nuo seno sakydavo: „Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!” Tačiau, kai Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą, jie pradėjo laukti karo. Atrodė, tik karas gali padėti nusikratyti sovietinės okupacijos, atgauti Nepriklausomybę ir sustabdyti okupantų pradėtą lietuvių tautos masinį naikinimą. Vokietija tuo metu buvo vienintelė Europos valstybė, pajėgi kariauti su Sovietų Sąjunga. Manyta, kad tokios dvi sistemos, kaip nacių ir bolševikų, negali ilgai viena kitos pakęsti, nes tai iš esmės nesutaikomos priešės. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

„Trejetukų“ kova su bolševikiniu teroru

V. Trumpa

Tik tas, kas pats išgyveno bolševikinio teroro laikus, gali suprasti, koks sunkus buvo kiekvienas antikomunistinis veikimas. Baimė yra svarbiausias tos šėtoniškos santvarkos ramstis. Jau nuo pat bolševikinės okupacijos pradžios valdžia ne tik neslėpė, kad kiekvienas žmogaus žingsnis yra sekamas, bet dar dirbtinu būdu stengėsi gyventojus suterorizuoti ir sukelti nepasitikėjimą vienų kitais. Dėl to ne tik tarp nepažįstamų, bet dažnai ir tarp draugų viešpatavo didelis nepasitikėjimas. Vienas iš daugelio bolševikinių laikų anekdotų gerai apibūdina buvusią padėtį. Susitikus dviem pažįstamiems žydams ir vienam jų paklausus, kas naujo, kitas tuojau sako: „Tik nekalbėkime apie politiką, nes iš tikrųjų vienas iš mūsų provokatorius“. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Pažiūrėkit

Jonas Aistis

PAŽIŪRĖKIT, mieli broliai, į supiltus,

Kritusių sukilėlių kapus,

Kur jie savo kūnais grindė tiltus,

Versdami gyvenimo sukruvintus lapus… Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Šiauriniai vėjai

Boleslovas Mačionis

Šiauriniai vėjai sniegais užpustė

Pabaltijo žemes.

Savo nedalią kam pasiskųsti

Šiandien neturime mes. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Nenuliūskite

Boleslovas Mačionis

Nenuliūskite, broliai lietuviai,

Kad mus priespauda slegia sunki –

Vėl gyvensim ir vėl bus kaip buvę,

Laisvei plėstis dirva palanki. Skaityti toliau »

Prieš 80 metų Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Neverk, sese

Boleslovas Mačionis

Neverk, sese auksakase,

Likus neliūdėk –

Mes kančia jau pasirašėm

Lietuvą mylėt. Skaityti toliau »

1941 metų birželio 23 dieną keletas tūkstančių Lietuvos vyrų pakilo prieš sovietus, siekdami atkurti 1940 metais prarastą nepriklausomybę. Provincijoje dalis kaimo vyrų į nelegalią padėtį pasitraukė jau birželio 14–16 dienomis, per ryšininkus gavę iš LAF vadovaujančio centro Kaune nurodymą pasitraukti į nelegalią padėtį be žinią apie greit prasidėsiantį karą. Interviu su Vilniaus universiteto istoriku Sigitu Jegelevičiumi.

1941 m. sukilėliai Utenos apskrityje. Šaltinis: Utenos kraštotyros muziejus

Ar galima sakyti, kad ginkluotas sukilimas buvo labiau spontaniškas nei organizuotas veiksmas, turint galvoje, jog LAF’o struktūra egzistavo labiau popieriuje nei realybėje.

Daugiau popieriuje nei realybėje su išplėtota raštine egzistavo LAF Berlyno vadovaujantis centras. Kaip jau minėjau, griežtos centralizacijos LAF’e nebuvo. Buvo vadovaujantys centrai, kurie per atskirus savo ryšininkus (nebūtinai centro narius) teikdavo informaciją vietos grupėms ar būriams apie tai, kam reikalingas pogrindis ir ką reikėtų veikti okupacijos sąlygomis: nesiimti teroro, neplatinti popiergalių, o ruoštis sukilimui, nes karas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tikrai bus. Taigi ne propagandą skleidė ryšininkai į provinciją, o žinias, ką daryti ir ko nedaryti iki sukilimo, jo metu bei atgaliniu ryšiu informuodavo centrą, kiek grupių veikia provincijoje, kokio jos dydžio ir pan. Lietuvos pogrindyje nebuvo tokios griežtos kariško tipo piramidės, kaip tai vaizdavo K. Škirpa kai kuriuose LAF‘o vardu kuriamuose tekstuose. Tai ar galima buvo tikėtis, kad birželio 23 dienos rytą, prabilus Kauno radijui, po kelių valandų sukils visos pogrindžio grupės ar jų kovos būriai. Organizuotas buvo pogrindis, kuris turėjo telkti jėgas sukilimui, o realiai sukilimo eiga priklausė nuo informuotumo, vietos aplinkybių, Raudonosios armijos dalinių telkimosi konkrečioje vietovėje ir pan. Taigi pats pogrindžio grupių pakilimas į kovą buvo spontaniškas. Prasidėjus sukilimui, spontaniškai prie sukilėlių jungėsi nauji žmonės, atsirasdavo naujų kovos grupių, anksčiau nebuvusių pogrindyje. Gal ne visiems naujokams rūpėjo nepriklausomybės atkūrimas, o turėjo kitų tikslų. Skaityti toliau »