VšĮ „Gintarinė svajonė“

Atmintis

Už didžią tiesą aš šiandieną kaujuos

Ir kausiuos visados vardan šitos tiesos

  Ir paskutinį lašą karšto kraujo

Išlašinsiu dėl jos“.

(„Už didžią tiesą“, 1945 m.)

Ankstyvą 1945 m. žiemą gabus literatas Bronius Krivickas pasirinko laisvės kovotojo kelią. Jis, kaip vienas jauniausios nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios inteligentų kartos, pasižymėjusios ypatingu, nesumeluotu patriotizmu ir gebėjimu drąsiai pasitikti įvairiausius išbandymus, atstovų, tvirtai tikėjo, kad lietuvių tauta išsikovos laisvę: „Tačiau dar labiau ateities istoriką stebins tai, kad tauta po šios baisios vergijos jungu ne tik nesuklupo, bet sugebėjo vesti tokią nepaprastai sunkią ir didžią kovą. Ir klaus anas istorikas, iš kur sėmėsi sau ištvermės ir jėgos dešimtys tūkstančių partizanų, kurie geriau pasirinko mirtį negu baisiąją priešo vergiją, iš kur sėmėsi sau jėgų pavergtieji, kurie geriau pasirinko kankinio vainiką, negu išdavystę“. Skaityti toliau »

2019 m. spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose  buvo organizuojamas pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui (viso 24 km). 

Žygis prasidėjo   aikštelėje prie Didžiojo Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime,  Prienų rajone. Žygio metu buvo lankoma Lietuvos partizanų žeminė, kuri buvo įrengta 1944 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais Gojaus miške. Skaityti toliau »

Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš viso buvo išleisti 438 Talkos numeriai.

Žurnalo pavadinimo prasmė paaiškinta pirmajame numeryje: „koperacija daugiau panėši į baigiamas nykti mūsų sodžiuose talkas. Kuriam reikalui daromos talkos visiems gerai žinoma: vienam kuriam kaimo gyventojui reikia linus minti, rugius kirsti, ar kitą kurį darbą dirbti. Prašosi į talką kaimynų. Susirenka dažniausiai jaunimas – ir darbas tirpte tirpsta. Už darbą jokio mokesnio neimama, bet kiekvienas žino, kad patalkavus jam šiandien savo kaimynui, ryt tas kaimynas prašomas patalkaus jam. Suprantamas daiktas, kad į talką eiti nepriversi varu. Į talką žmonės eina viens kitam savo noru, susišelpimo vedami. Kiek kitokios ir kitais vardais atsirado talkos paskutiniais laikais, kurias vadiname Koperacijos bendrovėmis. […] Jei žmonės ūkio reikalais savo noru sutaria bendrai dirbti ne pelnui, tik savo gyvenimo reikmėms tenkinti, nenaudojant kitų, tai ir yra koperacijos b-vė.“ [1] Skaityti toliau »

2019 metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti ir Lietuvos šaulių sąjungos metais.

Pastebėtina, kad visuomenininkas, rašytojas, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ir šaulys. 1920 m. jis redagavo „Trimitą“. 1920 m. birželio 27 d. buvo išrinktas LŠS garbės teismo nariu, kuriuo su nedidelėmis pertraukomis išbuvo iki 1928 m.

Pasak Zigmo Kuzmickio, „Lietuviai! Jei norime nepaliečamai būti, mes maža tautele, gyvendami ant tako, kuriuo iš visų keturių pasaulio šalių maklinėja, būkime visi šauliai, kad ir mūsų vaikai jau apsigimtų šauliais!.. Šaulinkime savo tautą!“

Dr. Raimundas Kaminskas Skaityti toliau »

Artėjant Baltijos kelio 30-mečiui, Lietuvos valstybės naujasis archyvas ragina visus prisiminti arba susipažinti su prieš 30 metų minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines, įvykusia didžiausia ir svarbiausia akcija, kuri išreiškė trijų Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. 1988 m. rugpjūčio 23 d., 19:00 valandą apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis, sudarydami 600 kilometrų žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Lietuvoje šią akciją organizavo ir koordinavo Sąjūdis, Latvijoje – Latvijos liaudies frontas, Estijoje – „Rahvarinne“.

Virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su įvairių kolektyvų, valstybinių įstaigų, politinių organizacijų dokumentais (oficialiais raštais, atsišaukimais, deklaracijomis, rezoliucijomis), gyventojų ir visuomenės veikėjų laiškais, telegramomis, mokslo ir politikos atstovų parengtomis studijomis, pranešimais ir straipsniais Molotovo-Ribentropo pakto bei „Baltijos kelio“ akcijos klausimais, paskaityti atsiliepimus spaudoje. Parodos lankytojai turės progą pamatyti šios Baltijos tautų akcijos fotografijas, vaizdo įrašus.

Atsiminimais ir įžvalgomis apie Baltijos kelią pasidalino žymūs visuomenės veikėjai ir šios akcijos dalyviai.

Parodą aplankyti galite čia:
http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/baltijos-keliu-i-laisve-lvna/exh-131

Virtualią parodą parengė Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus archyvaras Darius Gudelis.

Mes esame ir būsime kely…

Keliaudami likimo keliais, šalia mūsų visad du ištikimi draugai – tai tikėjimas ir tautiškumas. Šią likimo aurą mes gavome jau gimdami ir perduodam, pagerbdami didžiavyrius istoriniuose paminkluose, raštuose.  Trečią draugą turime pasirinkti patys – tai patriotiškumas, ir štai mes – TAUTA. Kokį pasirinksi kelią ar taką priklausys nuo ištvermės, vilties, dvasinės stiprybės. Nesustokime savo tautiniame pažinimo kely – tai mūsų tautos kelias po visus pasaulio žemynus. Pagerbkime savo krašto didvyrius ir patriotus… ir vėl leiskimės kelionėn.

 Plakato aut. dail. Tautvilas Rinkevičius

2019 m. rugpjūčio 20 – gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“.

2019 m. rugpjūčio 23 d. pasitinkame „Baltijos kelio“ 30-ies metų jubiliejų, šiais metais minimą šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“, simbolizuojančiu tautos vienybę ir valstybės tęstinumą. Šia proga Tado Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“, kurios dėmesio centre – fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptikas „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“, autoriaus  dovanotos Vrublevskių bibliotekai. Skaityti toliau »