Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Atmintis

Virtuali paroda „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“

Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“.

Virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su dokumentais, atspindinčiais reikšmingus Nepriklausomybės siekio etapus. Parodos lankytojai turės progą paskaityti telegramas, laiškus, užsienio valstybių politikų ir organizacijų oficialius raštus, liudijančius požiūrį į Kovo 11-osios Aktą, pamatyti fotografijas, kuriose užfiksuotos įsimintinos Lietuvos ir tarptautinės visuomenės solidarumo su Nepriklausoma Lietuva akimirkos. Skaityti toliau »

Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris – Žaibas

Arturas Čiras

Mes eisim jauni, kaip pavasarį upės,

Kol Nemunas savo krantuos nesustos…

Kovoti ir kurti, jei reiktų ir mirti

Už ateitį naują lietuvių tautos

                             Benediktas Labenskas-Kariūnas

Vaclovas Voveris - Žaibas

Vaclovas Voveris – Žaibas

1949 m. kovo 7 d. Dainavos apygarda neteko vieno iš geriausių kovotojų – Vaclovo Voverio-Žaibo. Jo vardas neatsiejamai susietas su partizanine veikla Dainavos apygardoje. Su jo vardu surišti geriausi laimėjimai ir todėl šio puikaus partizano atminimas bus visada gyvas ne tik Laisvės kovų sąjūdžio, bet ir visos tautos tarpe

Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų apskr. Onuškio valsč. Bakaloriškių k. Daugiavaikėje darbščių ūkininkų Viktorijos ir Andriaus Voverių šeimoje augo devyni vaikai: penkios dukterys ir keturi sūnus. Vaclovas buvo jauniausias iš sūnų. Mėgo drožinėti. Mokytis jam sekėsi, tačiau pavyko baigti tik šešis pradžios mokyklos skyrius, nes reikėjo pavaduoti sergantį tėvą. Tuo metu Vaclovas buvo vienintelis namuose likęs vyras: Turėjo 15 ha nederlingos Dzūkijos žemelės. Boleslovas gyveno Latvijoje, Vladas tarnavo kariuomenėje, o Jonas jau buvo miręs. Vaclovui teko ir žemę arti, ir statybininku dirbti, nes Voverių šeima tuo metu statėsi naują namą vienkiemyje. Tėvui susirgus, statybos sustojo. Vis dėlto 1936 metais namas buvo baigtas, iškastas šulinys, užveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti trobesiai. Skaityti toliau »

Konferencija „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010 m.“

Maloniai kviečiame kovo 9 d. (šeštadienį) 12.00 val. Kauno ramovės Didžiojoje salėje dalyvauti konferencijoje „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010 m.“ bei susipažinti su Lietuvos valstybingumo ištakomis. Lietuvos Respublikos Seimas atmintinų dienų sąraše Kovo 9-ąją įtvirtino kaip Lietuvos vardo dieną, todėl  šiais metais ji pirmą kartą bus minima oficialiai. Prasminga siekti aukštesnio tikslo, kad ši svarbi Lietuvos valstybingumui diena būtų pavadinta LIETUVOS DIENA. Skaityti toliau »

Unikali vieno garsiausių Europoje Tibeto žinovo kolekcija Vrublevskių bibliotekoje

Donatas Butkus

2019 m. vasario 20 – kovo 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Tibeto medicinos žinovo Donato Butkaus (1939–2016) kolekcija Vrublevskių bibliotekoje“. Tai buvo vienas garsiausių Europoje Tibeto medicinos žinovų. Unikali kolekcija LMA Vrublevskių biblioteką pasiekė 2017 m. vasarą. Perduota asmeninės kolekcijos dalis sudaro apie 500 knygų ir rankraščiai. Tarp leidinių yra Tibete, Indijoje bei Kinijoje išleistų knygų tibetiečių kalba, daugiausia skirtų Tibeto medicinai. Gausu anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbomis parašytų knygų apie Tibeto bei kitų rytų šalių mediciną, augalų panaudojimą farmacijoje. Kolekcijoje yra ir leidinių apie tibetiečių kalbą, iš jų – daugiausia rusų kalba išleistų žodynų bei vadovėlių. Daug leidinių apie budizmą, tarp kurių nemažai skirta Tibeto budizmui. Gausu leidinių apie Tibeto ir kitų rytų šalių kultūrą, keliones į Rytus. Skaityti toliau »

VASARIO 16-oji

Liet. aidas

Lietuvos partizanų indėlis valstybingumo išsaugojimui įamžintas pašto ženklų bloke

Lietuvos paštas, pagerbdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio indėlį į valstybingumo išsaugojimą, vasario 15 d. į apyvartą išleidžia pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Menininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtuose pašto ženkluose vaizduojamas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, pašto bloko tiražas – 10 tūkst. vnt, pašto ženklų nominalas 0,99 Eur. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama šiuo pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau »

Pirmą kartą visuomenei pristatoma Lietuvos partizanų 1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos ypatingojo archyvo paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“, kurioje pirmą kartą visuomenei pristatomas vienintelis žinomas Deklaracijos originalas.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba, sudaryta iš aštuonių asmenų, 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Skaityti toliau »

Alytaus kautynėms – 100 metų

Gintaras Lučinskas 

E-2-2 - Juozapavicius Antanas 1917, kav
Karininkas Antanas Juozapavičius. 1917 m. Nuotr. iš V. Kavaliausko rinkinio.

1918 m. Vasario 16 d. atkūrus Nepriklausomą Lietuvą, jaunai valstybei karo pavojus grėsė iš visų pusių, nes kaimyninės šalys – Sovietų Rusija, Vokietija, Lenkija – turėjo grobikiškų siekių. Reikėjo skubiai kurti kariuomenę. Gruodžio mėn. Sovietų Rusijos Raudonosios armijos karinės pajėgos ėmė artėti prie Lietuvos. Gruodžio 29 d. Lietuvos Vyriausybė paskelbė atsišaukimą į tautą, kviečiantį Lietuvos piliečius stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti Lietuvos laisvę:

Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva.
Šiandien visi išvydome laisvės rytojų švintant: Lietuvos Nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos Valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokim už tėvynę!
Lietuva pavojuje!
Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.
Tad ginkim Lietuvą! Parodykime, jog esame verti amžiais kovotos laisvės; šiandien Lietuvos likimas mūsų pačių rankose.
Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą.
Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę! Skaityti toliau »

Vasario 16-oji Alytuje

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957), Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Bronius Liesis-Naktis (1922–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953). Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas