Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Kultūros paveldas

Nauja knyga apie Merkinę

2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje Dzūkijos skaitytojus pasiekė dar dažais kvepianti didelio formato knyga-albumas „22-eji nepriklausomybės metai Merkinėje (1918–1940)“. Tai – Merkinės krašto muziejaus direktoriaus Mindaugo Černiausko parengta (pagalbininkai – Arūnas Amšiejus, Žygimantas Buržinskas, Algimantas Černiauskas, Sakalas Gorodeckis, Gintaras Lučinskas), gausiai senovinėmis fotografijomis ir archyviniais dokumentais iliustruotas leidinys (450 psl.).

Merkinės praeities apžvalgos sudėtos jau ne į vieną knygą, tačiau nė viena iš jų nebuvo skirta 22 nepriklausomos valstybės metams 1918–1940 m. laikotarpiu. Anapilin jau išėję didžioji dalis to laikmečio amžininkų, galinčių papasakoti apie Pirmosios Respublikos laikų Merkinę. Tačiau archyvuose saugomi dokumentai, muziejuje sukauptas nemažas miestelio gyventojų muziejui dovanotų senų fotografijų rinkinys, ano meto spaudoje miestelio gyvenimą nušviečiantys straipsniai, užrašyti liudijimai atskleidžia savitą, įdomų ir kitonišką Merkinės miestelio veidą.

Žinios apie miestelio ir valsčiaus ribose įvykusius nutikimus iš tarpukario spaudos leidinių, amžininkų liudijimai ir dabarties istorikų tyrinėjimai bei įžvalgos – visa tai leis skaitytojui nusikelti į ano meto Merkinės apylinkes ir suprasti, ko netekome Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metais.

Gintaras Lučinskas

Virtuali paroda ,,Kaunas Steigiamojo Seimo metais“

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią parodą, skirtą Steigiamojo Seimo 100-mečiui paminėti.

1920 m. gegužės 15 d. – svarbi data mūsų valstybės istorijoje, žyminti demokratinės valstybės pamatų įtvirtinimo ir parlamentinės respublikos veiklos pradžią. Tai – Lietuvos Steigiamojo Seimo atidarymo diena.

Parodai ,,Kaunas Steigiamojo Seimo metais“ iš archyve saugomų fondų atrinkome unikalių Steigiamojo Seimo narių asmens dokumentų, pateiktų Lietuvos piliečio vidaus pasui gauti: Rusijos imperijos pasų, Oberosto pasų, Lietuvos užsienio ir diplomatinių pasų, kitų dokumentų. Kadangi Steigiamasis Seimas truko dvejus metus ir vyko Kaune, parodoje pristatome ir Kauno gyvenimą tuo laikotarpiu. Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas ir užklupęs karas neišvengiamai palietė visas Kauno miesto gyvenimo sritis. Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1920–1922 metų dokumentai atskleidžia, su kokiomis problemomis ir rūpesčiais susidūrė to meto miesto valdžia, kaip ji sprendė miesto atstatymo, ūkio, gyventojų gerovės ir kitus klausimus, kaip klostėsi santykiai su centrinės valdžios institucijomis. Skaityti toliau »

Kad karantino savaitės neprailgtų, siūlome iš naujo patyrinėti archyvinių dokumentų rinkinį „Lietuvai – 100“

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Facebook paskyroje Jūsų dėmesiui – archyvinių dokumentų rinkinys „Lietuvai – 100“, iliustruojantis šimtametį mūsų valstybės raidos kelią nuo jos susikūrimo iki šių dienų. Šimtas metų – šimtas dokumentų! Kaip kitaip, jei ne iš pirminių šaltinių – archyvinių dokumentų, saugomų valstybės archyvuose, neišeidami iš namų galėsite geriau pažinti ir patyrinėti gimtosios šalies istoriją?

Sekite naujienas –rinkinys kasdien pildomas!

Apžiūrėkite!

#Lietuvai100#ArchyviniųDokumentųRinkinys#Šaltinis

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Lietuvos telegramų agentūrai ELTA – 100“

Šiais metais Lietuvos telegramų agentūra ELTA skaičiuoja 100-ąsias savo veiklos metines: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu 1920 m. kovo 8 d. buvo paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktorius. Agentūros steigėju ir pirmuoju direktoriumi tapo šveicarų kilmės mokslininkas Juozas Eretas. Už išskirtinius nuopelnus tarpukario Lietuvos valstybei jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Lietuvos telegramų agentūra ELTA, sukurta pagal užsienio valstybių telegramų agentūrų pavyzdį, tapo to meto modernaus tarptautinio informacijos sklaidos tinklo dalimi. Ji teikė užsienio valstybėms ne tik naujienas, bet ir bendros informacijos pranešimus apie Lietuvą, atliko reprezentacinę funkciją, informavo užsienį apie naujai susikūrusią valstybę, o Lietuvos vidaus spaudą – apie įvykius užsienyje.

Skaityti toliau »

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui – 30 metų

Dailininkas Tautvilas Rinkevičius

Apie alų midų ir giliau

Laimutė Vasiliauskaitė – Rožukienė

Daivos Vaitkevičienės monografijos „Žydinti taurė. Baltų gėrimai ir apeigos“ sutiktuvės Vilniaus Knygų mugėje

Aludaris Julikas Simonaitis ir monografijos Žydinti taurė autorė Daiva Vaitkevičienė

Pristatant šią monografiją Litexpo dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai: Radvilė Racėnaitė, Rimvydas Laužikas, Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė.

Dešimties metų tyrimų knyga, žinių gausa ir konkretumu prilygstanti enciklopedijai: prirankiota istorinių šaltinių, surinkta ir daugybė nuotraukų, jos aprašytos. Autorė pati vyko ir stebėjo alaus ir midaus gamybą (knygoje nemažai įklijų). Skaityti toliau »

„…NUO ŠIOL VĖL NEPRIKLAUSOMA. KOVO 11“ – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirta paroda

Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fotografija. Fotografijos autorius – Kęstutis Jankauskas.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei partneriais, ruošdamiesi minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ies metų jubiliejų, kovo 5 d. 16 val. bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaro unikalių dokumentų parodą „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“, lydimą renginių ciklo. Skaityti toliau »

Atidaryta paroda „Vasario 16-osios Akto signatarai pašto ženkluose“

„Tėvyne,
būk
šiandien,   rytoj,    per amžius,  vakar
visada.
Viena tokia tu“.

Šiais Vytauto Landsbergio eilėraščio žodžiais Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius) vasario 13 d. atidarytos parodos „Vasario 16-osios Akto signatarai pašto ženkluose“ svečius. Skaityti toliau »

Rastas dar vienas originalus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos egzempliorius

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos egzempliorių.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Bronius Liesis-Naktis, Juozas Šibaila-Merainis. Skaityti toliau »

Dailininko Tautvilo Rinkevičiaus patriotinė kūryba, skirta „VASARIO 16“

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailininkas Tautvilas Rinkevičius Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas