Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Kultūros paveldas

Vasario 16-osios minėjimas sovietinėje Lietuvoje

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos valstybės santvarkos griovimas, jos tradicijų ir simbolių naikinimas. 1940 m. rugsėjo 26 d. panaikinta ir uždrausta Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – valstybinė šventė, įprasminusi Lietuvos nepriklausomybės idėją. Nors ir uždrausta,  Vasario 16-oji liko gyva visuomenės atmintyje. Jos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška ir viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų. Vasario 16-osios minėjimą sovietų valdžia vertino kaip politinį nusikaltimą, minėjimų dalyviai buvo teisiami, įkalinami, šalinami iš mokyklų, kviečiami perspėjamiesiems pokalbiams, tačiau saugumo struktūroms ne visada pavykdavo išaiškinti antisovietinių akcijų dalyvius. Skaityti toliau »

„Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“ – mažoji paroda, skirta Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti

Adomas Kirkoras

2018 m. sausio 18 – vasario 15 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“, skirta kultūros ir mokslo veikėjo, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo, istoriko Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti.

Ekspozicijoje pristatomi A. H. Kirkoro istorijos, etnografijos, statistikos, bibliografijos, archeologijos darbai, fiksuojantys besikeičiančios Lietuvos kultūrinį ir etnografinį palikimą, bei dokumentai, atspindintys jo leidybinę veiklą. Galima paminėti ir Adomo Kirkoro laiškus, rašytus Adomui Zavadskiui, Julijonui Ticijui, bei Adomo Zavadskio laišką Kirkorui. Parodą puošia Vilniaus vaizdas (dail. Vincentas Dmachauskas, 1807–1862; Polio Pti litografijos dirbtuvės Paryžiuje). „Šis kūrinys puošė Adomo Honorijaus Kirkoro knygą Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes (Vilnius, 1856). (Iliustracijos lakštas būdavo sulankstomas į keturias dalis ir įklijuojamas prieš antraštinį lapą). Lietuvos atminties institucijose toks pilnas knygos egzempliorius neišliko: tekstas gyvena savo gyvenimą, o  V. Dmachausko iliustracija – savo“ (Reda Griškaitė). Iki gyvenimo pabaigos A. Kirkorą skaudinusi Vilniaus albumo istorija, susijusi su straipsnių, eilių rinkiniu, įteiktu carui Vilniuje, tikintis lengvatų kultūriniame gyvenime. Šį albumą galima pamatyti ekspozicijoje. Skaityti toliau »

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas

Sausio 22 d. Latvijos nacionaliniame archyve Rygoje Lietuvai laikinai perduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Šis laiškas itin svarbus, nes tai pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtas Vilnius. Dokumentą, parašytą lotynų kalba,  priėmė Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis. Vilniui minint 695-ąjį gimtadienį, Lietuvos dailės muziejus drauge su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4)  vyksiančią parodą „Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui“. Lietuvos didžiojo kunigaikščio laiškas bus eksponuojamas 2018 m. sausio 24–25 d. Skaityti toliau »

1918 m. vasario 16 d. Nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo eksponavimas

Sausio 21 d. 14 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – pirmą kartą visuomenei bus pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Dokumentas Signatarų namuose bus eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau »

Atrastas dar vienas Giesmės apie stumbrą autoriaus raštas

In nomine Domini amen. Goniondzas, 1519 06 16. LMAVB RS F1-64

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje. Skaityti toliau »

XVII amžiaus Lietuvos bajoro knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę

2018 m. sausio 23 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.

Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651)  Lietuvoje nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m. Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriae pars prima“ („Didžiojo artilerijos meno pirmoji dalis“) išleido žymusis olandų spaustuvininkas Janas Jansonijus (Johannes Janssonius; 1588–1664). Skaityti toliau »

Sausio 13-oji archyviniuose kino dokumentuose

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba drauge su Lietuvos centriniu valstybės archyvu sausio 12 d., penktadienį, 15 val. kviečia visus į Lietuvos archyvų kompleksą. Čia, minint Laisvės gynėjų dieną, vyks kino žurnalo „Lietuvos kronika“ 2–5 dalių, skirtų 1991 m. sausio įvykiams, bei dokumentinio filmo „Barikadų vaikai“ apie Igną  Šimulionį, jauniausią sausio 13-osios nakties auką, peržiūros. Archyvinė kino medžiaga, kuri bus pristatinėjama sausio 12-ąją, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Renginys vyks Lietuvos archyvų komplekse (Mindaugo g. 8, Vilnius), Ekspozicijų ir edukacijos salėje (4-ame aukšte). Renginio trukmė apie 1 val.

Lauksime Jūsų!

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Daugiau kaip trisdešimt metų ieškojęs Drevinuko“

Daugiau kaip trisdešimt metų ieškojau… herojuko mažiesiems.

Nedrįstu sušukti „eureka!“, tačiau gimė Drevinukas – vaškinis berniukas.

A. Matutis

Anzelmas Matutis (tikr. Matulevičius) gimė 1923 m. sausio 7 d. Zomčinėje (Marijampolės rajonas). 1942 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Santaikoje, Simne, Seirijuose, Alytuje, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Skaityti toliau »

„Prisimenant valstybės šimtmečio asmenybes“ – vakaras, skirtas Eduardui Turauskui

2018 m. sausio 10 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su dokumentinės monografijos Eduardas Turauskas (1896–1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ autore, istorike Joana Viga Čiplyte. Dalyvaus ir prisiminimais dalinsis E. Turausko dukterėčia Karolina Masiulytė-Paliulienė, viena iš knygos išleidimo rėmėjų. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Medicinos pagalbos Lietuvoje fragmentai“

Kviečiame apsilankyti Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje ir pasižiūrėti Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotodokumentų parodą „Medicinos pagalbos Lietuvoje fragmentai“, kurios iniciatorė – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (www.vlk.lt)

Su paroda galima susipažinti čia.

www.archyvai.lt


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas