Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Mums rašo

„SU LIETUVA ŠIRDY“ – 30 metų

Pirmasis lietuviškas pašto ženklas – ir virtualiems linkėjimams

Pirmą kartą istorijoje Lietuvos pašto išleistas pašto ženklas – ir skaitmeninėje erdvėje. Socialiniams tinklams skirtoje platformoje „Giphy“ nuo šiol galima rasti birželį išleisto pašto ženklo lipduką, kuriame pavaizduota  ne kas kita, o šios vasaros top‘u tapę šaltibarščiai.

„Paprastai pašto ženklas klijuojamas ant voko, tačiau šiandieninis pasaulis, ypač, jaunoji karta, yra labai toli nuo popierinių laiškų. Perkeldami pašto ženklą į skaitmeninę erdvę norime patraukti jaunimo dėmesį, supažindinti su pašto ženklu, o tuo pačiu ir pakviesti išsiųsti linkėjimus draugams moderniu ir sau priimtinu stiliumi – per socialinius tinklus“, – apie idėją pasakoja Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. Skaityti toliau »

Išleidžiamas ženklintas atvirukas Kryžių kalnui

Liepos 17 d. Lietuvos paštas išleis Kristinos Kuodienės pieštą atviruką, skirtą Kryžių kalnui. Atviruko tiražas – 1 tūkst. vnt., jo pardavimo kaina – 1,49 Eur, pašto ženklo nominalas, kuriuo ženklintas atvirukas – 0,75 Eur, o tai reiškia, kad atviruką galima siųsti ir į užsienį. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyks Šiaulių pašte, adresu Aušros al. 42, liepos 17 d, penktadienį.

Kryžių kalnas – viena lankomiausių vietų Lietuvoje, kasmet jį aplanko daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „KASDIENIS GYVENIMAS LIETUVOJE KAIZERINĖS OKUPACIJOS METAIS (1915-1918 M.)“

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva, buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, atsidūrė aktyvių karo veiksmų zonoje. 1915 m. rudenį, palaužusi carinės Rusijos karinių dalinių pasipriešinimą, kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia buvo sudarytas karinis-administracinis vienetas – Oberostas (vok. Ober-Ost), kurio vadovu paskirtas Vokietijos Rytų fronto vadas generolas-feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg).

Kviečiame apžiūrėti parodą!

www.archyvai.lt

1941 m. Birželio sukilimo – Vilniaus išvadavimo minėjimas

Lietuvos okupacija ir aneksija 1940 metais

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos metų, 1990 m. kovo 11 d., Lietuva atstatė suverenitetą ir vėl tapo nepriklausoma valstybė.

Minint Lietuvos okupacijos 80-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis parengė parodą, atspindinčią sovietinės okupacijos ir aneksijos procesus. Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Pasieniečių muziejuje.

Kviečiame apsilankyti.

www.archyvai.lt

„Kolekcininkų sueiga“ Alytuje – birželio 13 d.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalui TRIMITAS – 100 metų

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo Trimitas pirmasis numeris buvo išleistas 1920 m. birželio 1 d. Kaune. Leidinys ėjo iki 1940 metų, buvo atkurtas 1990 metais. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi 1920–1940 m. išėję žurnalo komplektai.

Šaulių sąjunga susikūrė iš būtinybės ginti trapią Lietuvos nepriklausomybę. 1919 m. birželio 21 d. bermontininkai Šiauliuose nužudė ir sužeidė keliolika Lietuvos kareivių ir civilių. Šie įvykiai paskatino Užsienio reikalų ministerijos Spaudos biuro viršininką Matą Šalčių su bendraminčiais kurti ginkluotos savigynos organizaciją, kreiptis į Vyriausybę, kad valdininkai ir tarnautojai gautų ginklų ir būtų išmokyti jais naudotis. 1919 m. birželio 27 d. įvyko susirinkimas, kurio metu buvo įkurta Šaulių sąjunga, pirmininku išrinktas V. Putvinskis-Pūtvis. Lietuvos šaulių sąjunga iš pradžių buvo Lietuvos sporto sąjungos padalinys, o rugsėjo 15 dieną, patvirtinus įstatus, tapo savanoriška karine nepolitine organizacija, kurios tikslas – ugdyti piliečių kovingumą, patriotizmą, drąsą, plėsti kultūrinį akiratį, kovoti su išorės ir vidaus Lietuvos nepriklausomybės priešais. Skaityti toliau »

Didžiausia Lietuvos gyventojų trėmimo operacija „Vesna“

1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų represinės struktūros įvykdė didžiausią Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.

Siūlome prisiminti 2018 m. rengtą virtualią parodą „Šaltas 1948-ųjų pavasaris“, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai bei dokumentai ir nuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Vilhelmo Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. Irkutsko srityje ir Krasnojarsko krašte darytos tremtinių nuotraukos. 

Kviečiame apsilankyti.

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Ikikarinės Lietuvos rusai – sovietinių represijų aukos“

Gegužės 21 d. minima Lietuvos tautinių bendrijų diena. Lietuvos rusų bendrija – neatskiriama Lietuvos visuomenės ir istorijos dalis, kuri formavosi kelis šimtmečius. Tarpukariu Nepriklausomos Lietuvos bei Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto rusų senbuvių bendruomenes papildė po 1917 m. Spalio perversmo ir 1918–1920 m. pilietinio karo iš Rusijos pasitraukę emigrantai.

Sovietų Sąjungai užpuolus Lenkiją ir 1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonajai armijai užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą, o vėliau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo gyventojų, taip pat ir rusų, areštai. Sovietinių represijų aukomis tapo Baltosios armijos kariai, rusų visuomeninių organizacijų nariai, sentikių ir stačiatikių dvasininkai, rusų tautybės valstybės tarnautojai, nekilnojamojo turto savininkai, asmenys, nepalankiai vertinę Sovietų Sąjungą ir bolševikų valdžią. Sovietų valdžios represijos, nukreiptos prieš Lietuvos rusų bendruomenės narius, tęsėsi ir 1944 m., prasidėjus sovietinei reokupacijai. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos labiausiai nukentėjo rusai, bendradarbiavę su Vokietijos okupacine valdžia Lietuvoje. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas