Gintarinė svajonė

LIETUVA ŠIANDIEN

Negalima sudeginti ugnies, paskandinti vandens, užpūsti vėjo ir sunaikinti tiesos. Čekų patarlė.

Ruošdamasis kurti atminimo plakatą 1972 m. Kaune susideginusiam Romui Kalantai, vis dėliojau mintis, kokius simbolius panaudoti, kad būtų įprasminta auka – VARDAN TOS LIETUVOS!  Mes, lietuviai,  jau nuo  1009 metų savo genuose esame paženklinti būti kovotojais.  Matome, kad istorija kovotojų nepagailėjo. Kas, jeigu ne ugnis – mums jau tampa paskutine malda savoje Tėvynėje.

Šiame plakate turime įžvelgti  Pilėnų pilies ne tik tragediją, bet ir savo tautos patriotiškumo bei pasiaukojimo pavyzdį. Nenoriu būti prastu pranašu, bet mūsų laukia dar daug kovų ir pasiaukojimo akimirkų: ŽŪTI UŽ TĖVYNĘ.

Šiame plakate panaudojau paminklą, kuris randasi Čikagoje (JAV)  Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šį paminklą pastatė Amerikos Šaulių organizacija.

Dailininkas Tautvilas Rinkevičius

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinę santvarką, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Po keleto dienų į jaunuolio laidotuves susirinkę žmonės surengė stichiškas protesto manifestacijas, kurioms malšinti buvo mestos didelės milicijos, draugovininkų ir vidaus kariuomenės pajėgos.

„Kauno pavasariu“ vadinami įvykiai sulaukė Vakarų žiniasklaidos dėmesio, padarė didelę įtaką vėlesniais metais vykusiam lietuvių antisovietiniam judėjimui. Gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

Siūlome prisiminti Lietuvos ypatingojo archyvo 2017 m. rengtą parodą, kurioje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusiems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos, kiti su 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiais susiję sovietinių represinių struktūrų dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, atspindintys Vakarų valstybių ir lietuvių išeivijos žiniasklaidos reakciją.

Kviečiame apsilankyti

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Pristatome Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą Lietuvos Laisvės kovotojo, Dainavos partizanų apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925‒1950) nuo 1948 m. birželio 23 d. iki 1949 m. birželio 6 d. rašytą dienoraštį.

http://epartizanai.archyvai.lt/dokumentai/3/p20/doc3925

Karantiną galima praleisti prasmingai, interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ skaitant Lietuvos partizanų dokumentus, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią parodą, skirtą Steigiamojo Seimo 100-mečiui paminėti.

1920 m. gegužės 15 d. – svarbi data mūsų valstybės istorijoje, žyminti demokratinės valstybės pamatų įtvirtinimo ir parlamentinės respublikos veiklos pradžią. Tai – Lietuvos Steigiamojo Seimo atidarymo diena.

Parodai ,,Kaunas Steigiamojo Seimo metais“ iš archyve saugomų fondų atrinkome unikalių Steigiamojo Seimo narių asmens dokumentų, pateiktų Lietuvos piliečio vidaus pasui gauti: Rusijos imperijos pasų, Oberosto pasų, Lietuvos užsienio ir diplomatinių pasų, kitų dokumentų. Kadangi Steigiamasis Seimas truko dvejus metus ir vyko Kaune, parodoje pristatome ir Kauno gyvenimą tuo laikotarpiu. Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas ir užklupęs karas neišvengiamai palietė visas Kauno miesto gyvenimo sritis. Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1920–1922 metų dokumentai atskleidžia, su kokiomis problemomis ir rūpesčiais susidūrė to meto miesto valdžia, kaip ji sprendė miesto atstatymo, ūkio, gyventojų gerovės ir kitus klausimus, kaip klostėsi santykiai su centrinės valdžios institucijomis. Skaityti toliau »

Pristatome 1950 m. darytas Utenos kalėjimo nuotraukas.

Utenos kalėjimas pastatytas 1929 m. Oficialus pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 10, nuo 1946 m. ‒ LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 10, nuo 1953 m. ‒ LSSR MVD kalėjimas Nr. 7.

Vadovaujantis SSRS MVD 1954 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 0539 ir LSSR MVD 1954 rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 0104 kalėjimas buvo likviduotas, patalpos perduotos LSSR sveikatos apsaugos ministerijai. Šiuo metu buvusiose Utenos m. kalėjimo patalpose yra įsikūręs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius.

Kviečiame apžiūrėti Utenos kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Šiais metais sukanka 100 metų, kai buvo išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas, įtvirtinęs Lietuvoje parlamentinę demokratiją ir padėjęs svarbiausius nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus.
Pristatome virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo bei Kauno regioninio valstybės archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

www.archyvai.lt

Pristatome 1950 m. darytas Raseinių kalėjimo nuotraukas.

Raseinių kalėjimas pastatytas 1930 m. 1935 m. pastatytas papildomas trijų aukštų korpusas. Tarpukario Lietuvoje Raseinių kalėjime buvo kalinami nepilnamečiai. Kalėjimas veikė ir nacistinės Vokietijos okupacijos metais. Oficialus kalėjimo pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 9, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 9.

1952 m. kalėjimas buvo uždarytas, pastatai perduoti Respublikinei Lietuvos SSR darbo rezervų valdybai, juose įkurta Raseinių profesinė-technikos mokykla. 1975 m. keliuose mokyklos kabinetuose buvo įkurtas Raseinių kraštotyros muziejus. 1985‒1987 m. buvusio kalėjimo centrinis pastatas buvo rekonstruotas, jame atidarytas ir šiuo metu veikia Raseinių krašto istorijos muziejus.

Kviečiame apžiūrėti Raseinių kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Pristatome 1950 m. darytas Šilutės kalėjimo nuotraukas.

Šilutės teismo rūmų ir kalėjimo pastatai statyti 1945–1948 m. 1909 m. pastatai buvo rekonstruoti, pristatyti nauji priestatai. Pastatuose kalėjimas veikė ir tarpukario Lietuvoje ir nacistinės Vokietijos valdymo metais. Sovietinės represinės struktūros kalėjimą perėmė 1945 m. pradžioje. Oficialus kalėjimo pavadinimas 1945‒1946 m. – Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 14, nuo 1946 m. kovo mėn. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 14, nuo 1947 m. ‒ Lietuvos SSR MVD kalėjimas Nr. 8. 1954 m. kalėjimas buvo uždarytas, kalėjimo pastatai perduoti Respublikinei Lietuvos SSR darbo rezervų valdybai, juose įkurta Šilutės žemės ūkio mechanizacijosmokykla, 1960 m. reorganizuota į Šilutės statybininkų mokyklą. Nuo 2000 m. buvusiose kalėjimo patalpose veikia Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla, buvusiame kalėjimo karceryje 2011 m. atidaryta Šilutės Hugo Šojaus muziejaus ekspozicija.

Kviečiame apžiūrėti Šilutės kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Pristatome 1950 m. darytas Švenčionių kalėjimo nuotraukas.

1940 m. Švenčionių kalėjimas buvo perduotas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) žinion. Oficialus kalėjimo pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ Lietuvos SSR NKVD kalėjimas Nr. 12, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 12; 1947‒1948 m. ‒ Lietuvos SSR MVD kalėjimas Nr. 11, nuo 1948 m., uždarius kalėjimą Ukmergėje ‒ Lietuvos SSR MVD kalėjimas Nr. 7. 1953 m. kalėjimas buvo uždarytas. Dalis kalėjimo patalpų (arklidės ir antro korpuso kameros) buvo perduotos Lietuvos SSR MVD Švenčionių r. milicijos skyriui, kita dalis ‒ konservuota, vėliau perduota Lietuvos SSR sveikatos apsaugos ministerijai.

Šiuo metu buvęs kalėjimo pastatas yra naudojamas kaip gyvenamasis namas.

Kviečiame apžiūrėti Švenčionių kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Pristatome 1950 m. darytas Ukmergės kalėjimo nuotraukas.

Ukmergės kalėjimas pradėjo veikti apie 1918 m. Oficialus pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 7, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 7.

1948 m. kalėjimas buvo uždarytas, pastatai perduoti Lietuvos SSR MVD kalėjimo Nr. 1 žinion. Ilgą laiką jie buvo naudojami kaip gyvenamieji namai. Apie 1990 m., išsikrausčius gyventojams, buvusio Ukmergės kalėjimo pastatai nugriauti.

Kviečiame apžiūrėti Ukmergės kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt