LIETUVA ŠIANDIEN
„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“
kovo 21st, 2018 | 
Autorius: 
Augustinas Janulaitis
2018 m. kovo 19 – balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.
Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Maskvos universiteto baigimo diplomas, A. Janulaičio užsienio pasas, taip pat liudijimas, kad A. Janulaitis yra Valstybės archeologijos komisijos pirmininkas. Atskira dokumentų grupė atspindi Augustino Janulaičio teisininko veiklą. Tai įvairios baudžiamosios bylos, kuriose advokatu buvo A. Janulaitis, įvairūs paskyrimų į teisinio darbo vietas raštai. Skaityti toliau »
Skiltyje 
Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos šimtmetis žemėlapiuose“
Kovo 21 d., trečiadienį, 17 val. Trakų salos pilyje bus atidaryta paroda „Lietuvos šimtmetis žemėlapiuose“ ir pristatyta to paties pavadinimo knyga, tęsianti muziejaus leidinių seriją Spectaculo et collectio. Parodoje koncentruotai atspindėta Lietuvos kartografijos šimtmečio istorija – pristatoma apie 200 kolekcinių vertybių: žemėlapių ir kartografijos leidinių iš Algimanto Muzikevičiaus privačios kolekcijos.
„Kartografijos rinkinį, kurį sudaro per 2 000 eksponatų, kaupiau daugiau kaip 30 metų, – pasakoja A. Muzikevičius. – Parodoje eksponuojama vos dešimtadalis kolekcijos, kiek daugiau – apie 300 eksponatų – reprodukuota leidinyje. Tikiuosi, kad ateityje pavyks visuomenei pristatyti ir tą rinkinio dalį, kurioje kartografijos tematika atspindėta kituose kolekcionavimo objektuose: filatelijoje, filokartijoje, numizmatikoje, faleristikoje, bonistikoje, meninėje grafikoje.“ Skaityti toliau »
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų kelias
Minint Lietuvos partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje apžvelgė jo dokumentinio paveldo – atsiminimų „Partizanų gretose“– istoriją. Šie atsiminimai yra autentiškas partizanų istorijos šaltinis, kartu ir vienas ryškiausių lietuvių memuarinės literatūros tekstų.
A. Ramanausko-Vanago memuarų pirmosios dalies fotokopijos ir mikrofilmai bei antrosios dalies mašinraščio kopija saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, fondo Nr. 3377, apyrašo Nr. 55 bylose.
A. Ramanausko-Vanago baudžiamąją bylą taip pat peržiūrėti galima čia.
A. Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pristatymas
Kovo 23 d. (penktadienį) 16.00 val. Istorinėje Prezidentūroje pristatoma istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“, kurioje pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965), beveik du dešimtmečius tarnavusį Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Tai buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento A.Smetonos apsaugai 1934–1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną (1940 m. birželio 15 d.) kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją.
Skaityti toliau »
Kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena
Kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena, kuri pirmą kartą bus švenčiama Kaune bei Kauno rajone.
Istorinė Prezidentūra jungiasi prie „Kaunas 2022” komandos iniciatyvos ir kviečia užsukti į muziejų – Laimės dieną mes DOVANOSIME ISTORIJĄ! Istorinė Prezidentūra ir joje dirbantys žmonės nori pasidalinti istorijos pažinimo džiaugsmu su visais, kurie trokšta pažinti istoriją. Kovo 20 d. (antradienį) nuo 11.00 iki 16.00 val. muziejaus (Vilniaus g. 33) kasoje veiks DOVANŲ MINISTERIJA – kiekvienas svečias galės pasirinkti ir pasiimti sau dovanų vieną istorinės tematikos knygą (grožinę arba negrožinę), kurią dovanoja Istorinė Prezidentūra ir jos darbuotojai.
Malonu dovanoti istorijas!
Paroda „Lietuviški velykiniai atvirukai“
LMAVB RS F165-116-28. 1924 m.
2018 m. kovo 14 – balandžio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, eksponuojami velykiniai atvirukai. Rodomi senieji lietuviški atvirukai iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų ir šiuolaikiniai, sukurti dailininkės Loretos Uzdraitės.
Loretos Uzdraitės kuriamuose atvirukuose remiamasi tradicine krikščioniškąja Velykų šventės ikonografija. Kompozicijų centre – kryžiaus, Dievo avinėlio, Prisikėlimo vėliavėlės motyvai. Taip pat dažnas pagrindinio Velykų atributo – margučio – atvaizdas ir žaliuojančių, žydinčių augalų pynės bei vainikai, simbolizuojantys pavasarį bundančią gamtą. Skaityti toliau »
Fotografijų paroda „Senas ir naujas Vilnius“
Senoji fotografija. Mečislovas Sakalauskas
2018 m. kovo 14 – balandžio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, veikia fotografijų paroda „Senasis ir naujasis Vilnius“. Parodoje pristatomi fotografų Jano Bulhako ir Mečislovo Sakalausko užfiksuoti vaizdai, leidžiantys lankytojams paklaidžioti po XX a. Vilnių ir pažvelgti į miestą, dar nepatyrusį karo nuostolių ir prisikėlusį pokario metais. Istorija keičia miesto veidą, o praeitį įamžinanti fotografija kviečia prisiminti istorinį Vilnių bei susieti jį su dabarties realijomis, todėl šalia istorinių nuotraukų eksponuojamos fotografijos profesijos studentų Marinos Filistovič, Gintarės Grigėnaitės, Mariušo Pyžo, Indrės Šernaitės, Laimos Viršilaitės ir mokytojos Jogailės Butrimaitės senamiesčio nuotraukos, raginančios susimąstyti, ar XX a. pradžioje iškilusi paveldosaugos kryptis išsaugoti miesto visumą yra tęsiama iki šiol ir kokia ateitis laukia mūsų sostinės istorinės dalies. Skaityti toliau »
Kovo 16-oji – Knygnešių diena
Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešių diena, kadangi šią dieną 1846-aisiais gimė žymiausias knygnešys Jurgis Bielinis. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas.
Po 1863 metų sukilimo Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.
Knygnešystė tapo istorijos fenomenu. Knygnešiai buvo persekiojami, tremiami ir kankinami.
1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka kaip kitai spaudai.
