VšĮ „Gintarinė svajonė“

NAUJIENOS

Š. m. rugsėjo 30–spalio 1 d. antrą kartą Medininkų pilyje vyks gyvosios istorijos renginys „Medininkų pilies žaidynės“. Šių metų šventė vyks ypatinga proga – atstatytai Medininkų piliai sukanka penkeri metai. Į gyvenimui prikeltą seniausią Lietuvoje mūrinę tvirtovę sugužės arti šimto dalyvių – karybos rekonstruktorių, amatininkų, muzikų ir šokėjų. Dalyviai atvyks ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos bei Rusijos. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Medininkų pilies atstatymas – reikšmingas Lietuvos būties įvykis. Didingos praeities šešėlyje pasinėrę į viduramžišką šventės šėlsmą, lenkiame galvas toms asmenybėms, kurių dėka pilis 2012 metais prisikėlė naujam gyvenimui, – sako Medininkų pilies skyriaus vedėjas Gintautas Terleckas. – Tikimės, kad šventės dalyvių ir lankytojų atkuriami gyvosios istorijos fragmentai prisidės prie tautos atminties gaivinimo.“ Skaityti toliau »

Lazdynų Pelėda, 1921 m.

2017 m. rugsėjo 18 – spalio 13 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Svajojau apie heroizmo darbus, pasišventimą…“, skirta Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Eksponuojami Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės darbai bei tekstai apie jos gyvenimą ir kūrybą.

Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjo seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė.

Paragių dvare Tryškių valsčiuje (dabar Šiaulių apskritis) vidutinių nusigyvenusių žemaičių bajorų Ivanauskų – Karolinos Pečkevičiūtės ir Nikodemo Ivanausko – šeimoje 1867 m. rugsėjo 16 d. gimė Sofija, būsimoji rašytoja Lazdynų Pelėda. Tėvas buvo nepraktiškas meniškos sielos žmogus, idealistas. Motina – idealistė, sentimentali ir kilni. Jauna šeima išvyko į Miuncheną, kur tėvas studijavo Dailės akademijoje, kūrė eiles. Po ketverių metų šeima išvyko į Krokuvą, vėliau – į Varšuvą, o 1870 m. sugrįžo į Lietuvą. Kuriam laikui apsistojo Šiauliuose, čia 1872 m. gimė antroji duktė Marija. Tėvas buvo priverstas imtis vietinių kunigų užsakymų – tapyti, kopijuoti, atnaujinti šventųjų paveikslus, altorius, stacijas. Tačiau tuo pat metu dalyvavo ir dailės parodose, eksponavo savo paveikslus Peterburge, Varšuvoje. Skaityti toliau »

Algimantas Zolubas

Piterio Breigelio vyresniojo paveikslas „Babelio bokštas“ (1563 m.)

Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Senojo Testamento Pradžios knygoje. Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina religiniu požiūriu skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje.

Pasak šio padavimo, po pasaulinio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, kad nieko jiems nebūtų negalimo, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas. Skaityti toliau »

RENGINIŲ PROGRAMA

2017 09 13, 17:00 / 18:00

1-ojo tarptautinio Alytaus fotografijos festivalio „Alytus foto 2017“ atidarymas.

Panevėžio tarptautinės fotografijos bienalės „Žmogus ir miestas 2017“ lydimosios parodos atidarymas. Parodą pristato Panevėžio Fotografijos galerijos vedėjas,  projekto autorius Sigitas Laurinavičius.

Alytaus miesto teatro galerija, Rotušės a. 2, Alytus.

Retrospektyvinės fotografijų parodos „Mano miesto akimirkos​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​​“atidarymas. Parodos autorius fotomenininkas Zenonas Bulgakovas (Alytus).

Alytaus miesto teatro I fojė, Rotušės a. 2, Alytus. Parodos vyks iki 2017 10 15.      Skaityti toliau »

2017-09-09 Kaune Petrašiūnų kapinėse paminėtos Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės, aktyvios šaulės ir visuomenės veikėjos, 140-osios gimimo metinės, kurias organizavo LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.

Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė gimė 1877 m. rugsėjo 9 d. Šilo Pavėžupyje 1863 m. sukilėlių Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės šeimoje.  Marija   mokėsi Mintaujos mergaičių gimnazijoje. Vėliau Varšuvoje ir Paryžiaus Aukštojoje stomatologijos mokykloje studijavo odontologiją. Nuo 1907 m.  turėjo stomatologijos kabinetą Vilniuje, o po I-ojo pasaulinio karo iki mirties – Kaune. Įsteigus Lietuvos universitetą, kurį laiką dirbo Medicinos fakultete, odontologijos klinikoje. 1909 m. spalio 10 d. ištekėjo už dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Skaityti toliau »

Medvėgalio tyrimai, 2017 m.

2017 m. rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos etapų, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Kodėl ilgaamžė piliakalnių pažinimo istorija paliko daug spragų, kokių piliakalnių tyrimo rezultatai šiandien yra gerokai primiršti ir kokias perspektyvas piliakalniams atveria piliakalnių metai? Į šiuos ir kitus su Lietuvos piliakalniais susijusius klausimus atsakymų bus bandoma ieškoti paskaitos metu. Joje bus kalbama ne tik apie piliakalnius kaip praeities pažinimo archyvą, tačiau ir apie jų šiandieninio išsaugojimo bei įprasminimo aktualijas.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

Kauno tautinės kultūros centras (A.Jakšto g. 18, tel. 8 37 407135, www.ktkc.lt)

Kviečiame 5-12 klasių klasių mokinius registruotis ir dalyvauti respublikiniame tautosakos ekranizacijos konkurse „Animuoju lietuvišką pasaką“. Registruotis iki 2017 m. spalio 5 d. Konkurso darbus kartu su kūrinio kortele prašome pateikti iki lapkričio 6 d. Išsamesnė informacija: metodininkė Gintarė Putinienė, tel. 8 687 18 983, el.paštasgputiniene@gmail.com, www.ktkc.lt.

NUOSTATAI http://ktkc.lt/naujienos/1134-animuoju-lietuvik-pasak

Migonių piliakalnio nuotrauka kasinėjimų metu. 1954-1955 m.

2017 m. rugsėjo 6 – spalio 4 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Čia piliakalniu slenka žemyn akmenėlis sunkus pamažu: Lietuvos piliakalnių tyrinėjimų apžvalga LMA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose (XIX a. vid. – XX a.)“.

Bibliotekos fonduose saugomo rankraštinio paveldo dokumentai supažindina lankytojus su piliakalnių tyrimais XIX a. viduryje – XX a., archeologais, tyrinėjusiais piliakalnius, juose rastais radiniais, vizualine informacija. Didžioji dalis parodos eksponatų yra iš archeologų Petro Tarasenkos, Prano Kulikausko ir Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fondų. Parodoje eksponuojami kasinėjimų dienoraščiai, piešiniai, fotografijos, įvairūs dokumentai iš Punios, Nemenčinės, Aukštadvario, Rudaminos, Narkūnų, Maišiagalos, Kernavės, Migonių, Apuolės, Pajevonio – Kunigiškių, Darbutų, Medvėgalio, Moškėnų – Laukupėnų, Velikuškio, Poteronių, Merkinės, Paukščių kalno piliakalnių kasinėjimų ir tyrimų. Eksponuojamas Eustachijaus Tiškevičiaus darbas apie piliakalnių kasinėjimus, Tado Daugirdo Darbutų piliakalnio tyrimai.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius