VšĮ „Gintarinė svajonė“

NAUJIENOS

Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai, atskleidžiantys sovietinių represinių struktūrų rengimąsi Lietuvos gyventojų trėmimo operacijai ir šios operacijos vykdymą, įvairūs dokumentai bei fotonuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Viktoro Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. darytos į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą ištremtų Lietuvos gyventojų fotonuotraukos. 

Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose.

Kviečiame apsilankyti.

J. Čechavičiaus namas, XIXa. Iš LMAVB Vrublevskių bibliotekos fondų

2018 m. gegužės 24 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“, kurios metu bus bandoma rekonstruoti šio fotografo biografiją, remiantis naujausiomis įžvalgomis bei nagrinėjamas paties fotografo požiūris į pagrindinį savo gyvenimo darbą.

Juozapas Čechavičius (1818–1888) fotografija susidomėjo 1853 m., kai tik pradėjo plisti šlapiojo kolodijaus fotografijos metodas, išstūmęs dagerotipiją ir vyravęs iki XIX a. pabaigos. Pasiekęs šio meno aukštumų ir tapęs plačiai pripažintu vietovaizdžių fotografu, J. Čechavičius fotografijos iš pradžių mokėsi Paryžiuje, kurį laiką fotografavo Kijeve, Černigove, Vitebske. Skaityti toliau »

Kaukazo lietuvių tarybos liudijimas, išduotas Ievai Kosteckienei. Tiflisas, 1918 05 21. LMAVB RS

2018 m. gegužės 16 d. – rugpjūčio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių santykiai 1918–1922 m.“, parengta kartu su Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Šiais metais kartu su Lietuva nepriklausomybės šimtmetį mini ir Pietų Kaukazo valstybės Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija. Nors šio regiono pagrindinių tautų valstybingumas netrukus buvo Rusijos bolševikų užgniaužtas, su Lietuva spėta užmegzti diplomatinius santykius. Todėl derėtų minėti ir tarpvalstybinių Lietuvos bei Pietų Kaukazo ryšių šimtmetį. Skaityti toliau »

2018 m. gegužės 14 – birželio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, veikia paroda Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, įdomu pažvelgti į kasdienį tarpukario Lietuvos gyvenimą. Tad parodoje atskleistos to meto pramogos, šventės, sukaktys, nemažai dėmesio skiriant darbams ir papročiams. Skaityti toliau »

Žygis vyks gegužės 20 d. unikaliame Punios šile. Žygio ilgis 12 km. 
Žygio pradžia 10 val. Punios girininkijoje, Panemuninkų km., Alytaus raj.
Žygio organizatoriai: LGGRTC, KAM, Lietuvos kariuomenė, Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės.

Savo transportu iš Alytaus iki girininkijos galima vykti taip: iš Naujosios gatvės (130 magistralė) prie Gulbynės ežeriuko sukame į dešinę ir važiuojame tiesiai 11 km. Nemuno gatve – Pramonininkų žiedas, Žaunieriškiai, Praniūnai, Panemuninkai – iki pat kelio pabaigos. Čia paliekame mašinas ir toliau keliaujame pėstute.
Žygio dalyvius iš Alytaus nemokamai veš autobusas – 9.30 val. išvyks iš S. Dariaus ir S. Girėno g. prie Rotušės, atgal važiuos 14 val. nuo Punios girininkijos.
Žygio maršrutas 
Nuo girininkijos sukame į kairę, už 100 metrų – į dešinę, ir 4 km. einame vadinamąja Muravjovo linija. 1863 m. šiuo keliu naudojosi caro armija, gaudydama Punios šile besislapstančius sukilėlius. Vėliau sukame į dešinę link unikalaus Punios draustinio ir dar po 4 km. pasiekiame atstatytą Dainavos apygardos partizanų vadavietę. Šį bunkerį įrengė 1919-1920 m. laisvės kovų dalyvis, Dainavos apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis. 
Ąžuolio kvietimu 1947 m. balandžio 22-24 d. Punios miške įvyko Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydis, kuriame dalyvavo ir legendinis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuometinis Dainavos apygardos vado pavaduotojas. Skaityti toliau »