VšĮ „Gintarinė svajonė“

NAUJIENOS

Žygis vyks gegužės 20 d. unikaliame Punios šile. Žygio ilgis 12 km. 
Žygio pradžia 10 val. Punios girininkijoje, Panemuninkų km., Alytaus raj.
Žygio organizatoriai: LGGRTC, KAM, Lietuvos kariuomenė, Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės.

Savo transportu iš Alytaus iki girininkijos galima vykti taip: iš Naujosios gatvės (130 magistralė) prie Gulbynės ežeriuko sukame į dešinę ir važiuojame tiesiai 11 km. Nemuno gatve – Pramonininkų žiedas, Žaunieriškiai, Praniūnai, Panemuninkai – iki pat kelio pabaigos. Čia paliekame mašinas ir toliau keliaujame pėstute.
Žygio dalyvius iš Alytaus nemokamai veš autobusas – 9.30 val. išvyks iš S. Dariaus ir S. Girėno g. prie Rotušės, atgal važiuos 14 val. nuo Punios girininkijos.
Žygio maršrutas 
Nuo girininkijos sukame į kairę, už 100 metrų – į dešinę, ir 4 km. einame vadinamąja Muravjovo linija. 1863 m. šiuo keliu naudojosi caro armija, gaudydama Punios šile besislapstančius sukilėlius. Vėliau sukame į dešinę link unikalaus Punios draustinio ir dar po 4 km. pasiekiame atstatytą Dainavos apygardos partizanų vadavietę. Šį bunkerį įrengė 1919-1920 m. laisvės kovų dalyvis, Dainavos apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis. 
Ąžuolio kvietimu 1947 m. balandžio 22-24 d. Punios miške įvyko Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydis, kuriame dalyvavo ir legendinis partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tuometinis Dainavos apygardos vado pavaduotojas. Skaityti toliau »

ALYTAUS MIESTO GEGUŽĖS MĖNESIO RENGINIŲ PROGRAMA Skaityti toliau »

2018 m. balandžio 23 – gegužės 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vadovėliui parašyti ar bent jau išversti iš svetimos kalbos reikia ne tiek ypatingo talento, kiek darbštumo ir rūpestingumo ir, žinoma, lietuvių kalbos mokėjimo.“ Antanas Smetona.

Lietuvių mokslo draugija, gyvavusi 1907–1940 m., suvaidino didžiulį vaidmenį formuojant lietuvių tautą ir inteligentiją. Draugija nuėjo ilgą kelią – iš pradžių ji telkė išsilavinusius bei savamokslius, mokslą mylinčius ir jį palaikančius asmenis, po to – atsiradus poreikiui – ji ėmėsi mokslinių leidinių bei vadovėlių leidybos, užimdama svarbų barą – aprūpino vadovėliais besikuriančią lietuvišką mokyklą. Skaityti toliau »

2018 m. balandžio 17 – birželio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje. Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba. Lankytojai taip pat galės pamatyti Bibliotekos Senosios periodikos skyriuje saugomą literatūrinį žurnalą „Keturi vėjai“, telkusį pagrindinius avangardizmo šalininkus. Skaityti toliau »

Lietuvos valstybės istorijos archyvo parengta virtuali dokumentų paroda „Aukojau save Lietuvai“ skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos didžiavyrių pasirašė Vilniuje dokumentą, paskelbusį pasauliui Lietuvos valstybės atkūrimą. Kelias į šio dokumento atsiradimą buvo sunkus ir vingiuotas. Jo tiesimas pareikalavo ilgo daugelio žmonių pasiaukojančio darbo, tikėjimo jo prasmingumu bei sėkme. Pristatoma dokumentų paroda –  tai bandymas  bent  dalinai parodyti kelio į laisvę ir nepriklausomybę architektus, jo grindėjus, šviesuolius,  atvedusius tautą prie 1918 m. vasario 16 d.

Virtualią parodą galite peržiūrėti čia.

2018 m. balandžio 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, minint Tarptautinę paminklų dieną, dvi lektorės – Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Skaidrė Urbonienė ir dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė – skaitys viešą paskaitą „Kaip 1928 m. švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis“. Skaityti toliau »