VšĮ „Gintarinė svajonė“

Parodos, renginiai

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Facebook paskyroje Jūsų dėmesiui – archyvinių dokumentų rinkinys „Lietuvai – 100“, iliustruojantis šimtametį mūsų valstybės raidos kelią nuo jos susikūrimo iki šių dienų. Šimtas metų – šimtas dokumentų! Kaip kitaip, jei ne iš pirminių šaltinių – archyvinių dokumentų, saugomų valstybės archyvuose, neišeidami iš namų galėsite geriau pažinti ir patyrinėti gimtosios šalies istoriją?

Sekite naujienas –rinkinys kasdien pildomas!

Apžiūrėkite!

#Lietuvai100#ArchyviniųDokumentųRinkinys#Šaltinis

www.archyvai.lt

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, kurioje pristato sovietų okupuotos Lietuvos kelią į Laisvę. Parodos eksponatai atspindi 1944–1953 m. partizaninį karą ir svarbiausius 1954–1990 m. neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo reiškinius, atvedusius į 1990 m. kovo 11-ąją.

Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Vytauto Daraškevičiaus, Broniaus Kašelionio, Romo Kauniečio, Algirdo Sabaliausko nuotraukų kolekcijose. Skaityti toliau »

Šiais metais Lietuvos telegramų agentūra ELTA skaičiuoja 100-ąsias savo veiklos metines: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu 1920 m. kovo 8 d. buvo paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktorius. Agentūros steigėju ir pirmuoju direktoriumi tapo šveicarų kilmės mokslininkas Juozas Eretas. Už išskirtinius nuopelnus tarpukario Lietuvos valstybei jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Lietuvos telegramų agentūra ELTA, sukurta pagal užsienio valstybių telegramų agentūrų pavyzdį, tapo to meto modernaus tarptautinio informacijos sklaidos tinklo dalimi. Ji teikė užsienio valstybėms ne tik naujienas, bet ir bendros informacijos pranešimus apie Lietuvą, atliko reprezentacinę funkciją, informavo užsienį apie naujai susikūrusią valstybę, o Lietuvos vidaus spaudą – apie įvykius užsienyje.

Skaityti toliau »

Laimutė Vasiliauskaitė – Rožukienė

Daivos Vaitkevičienės monografijos „Žydinti taurė. Baltų gėrimai ir apeigos“ sutiktuvės Vilniaus Knygų mugėje

Aludaris Julikas Simonaitis ir monografijos Žydinti taurė autorė Daiva Vaitkevičienė

Pristatant šią monografiją Litexpo dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai: Radvilė Racėnaitė, Rimvydas Laužikas, Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė.

Dešimties metų tyrimų knyga, žinių gausa ir konkretumu prilygstanti enciklopedijai: prirankiota istorinių šaltinių, surinkta ir daugybė nuotraukų, jos aprašytos. Autorė pati vyko ir stebėjo alaus ir midaus gamybą (knygoje nemažai įklijų). Skaityti toliau »

Kovo 6 d., penktadienį, Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) vyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio minėjimas – renginys „Laisvės diena“, kurį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Pradžia 13.00 val.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Skaityti toliau »

Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fotografija. Fotografijos autorius – Kęstutis Jankauskas.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei partneriais, ruošdamiesi minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ies metų jubiliejų, kovo 5 d. 16 val. bibliotekos Valstybingumo erdvėje atidaro unikalių dokumentų parodą „…nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“, lydimą renginių ciklo. Skaityti toliau »

„Tėvyne,
būk
šiandien,   rytoj,    per amžius,  vakar
visada.
Viena tokia tu“.

Šiais Vytauto Landsbergio eilėraščio žodžiais Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius) vasario 13 d. atidarytos parodos „Vasario 16-osios Akto signatarai pašto ženkluose“ svečius. Skaityti toliau »

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos egzempliorių.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Bronius Liesis-Naktis, Juozas Šibaila-Merainis. Skaityti toliau »