VšĮ „Gintarinė svajonė“

Parodos, renginiai

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

J. Žemaičio-Vytauto ir suimtų jo bendražygių Juozo Palubeckio-Simo, Elenos Palubeckytės-Liudo, Marijonos Žiliūtės-Eglutės apklausos protokolai, liudytojų apklausų ir akistatų protokolai, dokumentų bei ginklų ekspertizės aktai, originalūs partizanų dokumentai ir fotonuotraukos, kiti procesiniai dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje, kurią sudaro 13 tomų ir 7 priedai. Byloje yra 5115 lapų. Byloje, tarp daugybės Lietuvos partizanų dokumentų, yra saugomas vienintelis žinomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos originalas. Skaityti toliau »

Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „Kovo 11-osios Aktas Nepriklausomybės šviesoje“.

Virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su dokumentais, atspindinčiais reikšmingus Nepriklausomybės siekio etapus. Parodos lankytojai turės progą paskaityti telegramas, laiškus, užsienio valstybių politikų ir organizacijų oficialius raštus, liudijančius požiūrį į Kovo 11-osios Aktą, pamatyti fotografijas, kuriose užfiksuotos įsimintinos Lietuvos ir tarptautinės visuomenės solidarumo su Nepriklausoma Lietuva akimirkos. Skaityti toliau »

Per savo tūkstančio metų istoriją Lietuva turėjo ne vieną sostinę, garsią savo palikimais, pastatais bei žymiais žmonėmis. Kernavė – pirmoji Lietuvos pagoniškoji sostinė, pirmą kartą aprašyta Lietuvos antrajame metraštyje (apie 1515 m.). Trakai – senoji Lietuvos sostinė, garsėjanti XIV a. salos pilimi – buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija. Nuo 1323 m. sostinės titulą perėmė Vilnius – didžiausias Lietuvos miestas. 1920–1939 m. laikotarpiu, Lenkijai užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą, sostinės karūną pasimatavo ir Kaunas, tapes laikinąja valstybės sostine.

Kviečiame iš arčiau pamatyti pagoniškąją Kernavę, didingąją Trakų pusiasalio pilį ir senamiestį, Kauno ir Vilniaus vaizdingą praeitį.

Malonaus žiūrėjimo.

www.archyvai.lt

ALYTAUS MIESTO KOVO MĖNESIO RENGINIŲ PROGRAMA Skaityti toliau »

2019 m. kovo 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks dailininko Ramūno Vaitkaus iliustracijų V. Šalamovo knygai „Kolymos apsakymai“ parodos atidarymas ir susitikimas su jų autoriumi. Taip pat renginyje dalyvaus karikatūristas Jonas Varnas, poetas, knygos vertėjas Vytautas Leščinskas.

Varlamo Šalamovo proza Sovietų Sąjungoje pradėta leisti tik „perestroikai“ įsibėgėjus, 1988 metais, ir nuolat kartojama iki pat šių dienų. Skaityti toliau »

Maloniai kviečiame kovo 9 d. (šeštadienį) 12.00 val. Kauno ramovės Didžiojoje salėje dalyvauti konferencijoje „Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010 m.“ bei susipažinti su Lietuvos valstybingumo ištakomis. Lietuvos Respublikos Seimas atmintinų dienų sąraše Kovo 9-ąją įtvirtino kaip Lietuvos vardo dieną, todėl  šiais metais ji pirmą kartą bus minima oficialiai. Prasminga siekti aukštesnio tikslo, kad ši svarbi Lietuvos valstybingumui diena būtų pavadinta LIETUVOS DIENA. Skaityti toliau »

Lietuvos valstybės archyvai Atkurtos Lietuvos šimtmetį paminėjo parengdami kilnojamąją dokumentų parodą „Lietuvos šimtmečio puslapiai“. Parodoje archyviniais dokumentais iliustruojama 100 svarbiausių pastarojo šimtmečio Lietuvos istorijos įvykių. 2018 m. vasario 6 d. ši paroda buvo iškilmingai atidaryta Vilniaus rotušėje ir per praėjusius metus apkeliavo kone visus Lietuvos regionus: buvo eksponuojama Alytuje, Prienuose, Klaipėdoje, Lazdijuose, Veisiejuose, Kapčiamiestyje, Panevėžyje, Utenoje, Jurbarke, Tauragėje.

2019 m. „Lietuvos šimtmečio puslapiai“ tęsia savo kelionę po Lietuvą. Tiems, kurie neturėjo galimybių apsilankyti šioje parodoje, pristatome virtualią parodos versiją. Skaityti toliau »

Donatas Butkus

2019 m. vasario 20 – kovo 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Tibeto medicinos žinovo Donato Butkaus (1939–2016) kolekcija Vrublevskių bibliotekoje“. Tai buvo vienas garsiausių Europoje Tibeto medicinos žinovų. Unikali kolekcija LMA Vrublevskių biblioteką pasiekė 2017 m. vasarą. Perduota asmeninės kolekcijos dalis sudaro apie 500 knygų ir rankraščiai. Tarp leidinių yra Tibete, Indijoje bei Kinijoje išleistų knygų tibetiečių kalba, daugiausia skirtų Tibeto medicinai. Gausu anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbomis parašytų knygų apie Tibeto bei kitų rytų šalių mediciną, augalų panaudojimą farmacijoje. Kolekcijoje yra ir leidinių apie tibetiečių kalbą, iš jų – daugiausia rusų kalba išleistų žodynų bei vadovėlių. Daug leidinių apie budizmą, tarp kurių nemažai skirta Tibeto budizmui. Gausu leidinių apie Tibeto ir kitų rytų šalių kultūrą, keliones į Rytus. Skaityti toliau »