Parodos, renginiai
Virtuali paroda „KASDIENIS GYVENIMAS LIETUVOJE KAIZERINĖS OKUPACIJOS METAIS (1915-1918 M.)“
birželio 30th, 2020 | 
Autorius: 
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva, buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, atsidūrė aktyvių karo veiksmų zonoje. 1915 m. rudenį, palaužusi carinės Rusijos karinių dalinių pasipriešinimą, kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia buvo sudarytas karinis-administracinis vienetas – Oberostas (vok. Ober-Ost), kurio vadovu paskirtas Vokietijos Rytų fronto vadas generolas-feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg).
www.archyvai.lt
Skiltyje 
Lietuvos okupacija ir aneksija 1940 metais
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos metų, 1990 m. kovo 11 d., Lietuva atstatė suverenitetą ir vėl tapo nepriklausoma valstybė.
Minint Lietuvos okupacijos 80-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis parengė parodą, atspindinčią sovietinės okupacijos ir aneksijos procesus. Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Pasieniečių muziejuje.
www.archyvai.lt
Didžiausia Lietuvos gyventojų trėmimo operacija „Vesna“
1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų represinės struktūros įvykdė didžiausią Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų.
Siūlome prisiminti 2018 m. rengtą virtualią parodą „Šaltas 1948-ųjų pavasaris“, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai bei dokumentai ir nuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Vilhelmo Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. Irkutsko srityje ir Krasnojarsko krašte darytos tremtinių nuotraukos.
www.archyvai.lt
Virtuali paroda „Ikikarinės Lietuvos rusai – sovietinių represijų aukos“
Gegužės 21 d. minima Lietuvos tautinių bendrijų diena. Lietuvos rusų bendrija – neatskiriama Lietuvos visuomenės ir istorijos dalis, kuri formavosi kelis šimtmečius. Tarpukariu Nepriklausomos Lietuvos bei Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto rusų senbuvių bendruomenes papildė po 1917 m. Spalio perversmo ir 1918–1920 m. pilietinio karo iš Rusijos pasitraukę emigrantai.
Sovietų Sąjungai užpuolus Lenkiją ir 1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonajai armijai užėmus Vilnių ir Vilniaus kraštą, o vėliau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo gyventojų, taip pat ir rusų, areštai. Sovietinių represijų aukomis tapo Baltosios armijos kariai, rusų visuomeninių organizacijų nariai, sentikių ir stačiatikių dvasininkai, rusų tautybės valstybės tarnautojai, nekilnojamojo turto savininkai, asmenys, nepalankiai vertinę Sovietų Sąjungą ir bolševikų valdžią. Sovietų valdžios represijos, nukreiptos prieš Lietuvos rusų bendruomenės narius, tęsėsi ir 1944 m., prasidėjus sovietinei reokupacijai. Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos labiausiai nukentėjo rusai, bendradarbiavę su Vokietijos okupacine valdžia Lietuvoje. Skaityti toliau »
Romo Kalantos susideginimo 48-osios metinės
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinę santvarką, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Po keleto dienų į jaunuolio laidotuves susirinkę žmonės surengė stichiškas protesto manifestacijas, kurioms malšinti buvo mestos didelės milicijos, draugovininkų ir vidaus kariuomenės pajėgos.
„Kauno pavasariu“ vadinami įvykiai sulaukė Vakarų žiniasklaidos dėmesio, padarė didelę įtaką vėlesniais metais vykusiam lietuvių antisovietiniam judėjimui. Gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.
Siūlome prisiminti Lietuvos ypatingojo archyvo 2017 m. rengtą parodą, kurioje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusiems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos, kiti su 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiais susiję sovietinių represinių struktūrų dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, atspindintys Vakarų valstybių ir lietuvių išeivijos žiniasklaidos reakciją.
Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!
www.archyvai.lt
Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis
Pristatome Lietuvos ypatingojo archyvo saugomą Lietuvos Laisvės kovotojo, Dainavos partizanų apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko (1925‒1950) nuo 1948 m. birželio 23 d. iki 1949 m. birželio 6 d. rašytą dienoraštį.
http://epartizanai.archyvai.lt/dokumentai/3/p20/doc3925
Karantiną galima praleisti prasmingai, interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ skaitant Lietuvos partizanų dokumentus, reikia tik įsijungti internetą!
www.archyvai.lt
Virtuali paroda ,,Kaunas Steigiamojo Seimo metais“
Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią parodą, skirtą Steigiamojo Seimo 100-mečiui paminėti.
1920 m. gegužės 15 d. – svarbi data mūsų valstybės istorijoje, žyminti demokratinės valstybės pamatų įtvirtinimo ir parlamentinės respublikos veiklos pradžią. Tai – Lietuvos Steigiamojo Seimo atidarymo diena.
Parodai ,,Kaunas Steigiamojo Seimo metais“ iš archyve saugomų fondų atrinkome unikalių Steigiamojo Seimo narių asmens dokumentų, pateiktų Lietuvos piliečio vidaus pasui gauti: Rusijos imperijos pasų, Oberosto pasų, Lietuvos užsienio ir diplomatinių pasų, kitų dokumentų. Kadangi Steigiamasis Seimas truko dvejus metus ir vyko Kaune, parodoje pristatome ir Kauno gyvenimą tuo laikotarpiu. Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas ir užklupęs karas neišvengiamai palietė visas Kauno miesto gyvenimo sritis. Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1920–1922 metų dokumentai atskleidžia, su kokiomis problemomis ir rūpesčiais susidūrė to meto miesto valdžia, kaip ji sprendė miesto atstatymo, ūkio, gyventojų gerovės ir kitus klausimus, kaip klostėsi santykiai su centrinės valdžios institucijomis. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „Utenos kalėjimas“
Pristatome 1950 m. darytas Utenos kalėjimo nuotraukas.
Utenos kalėjimas pastatytas 1929 m. Oficialus pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 10, nuo 1946 m. ‒ LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 10, nuo 1953 m. ‒ LSSR MVD kalėjimas Nr. 7.
Vadovaujantis SSRS MVD 1954 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 0539 ir LSSR MVD 1954 rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 0104 kalėjimas buvo likviduotas, patalpos perduotos LSSR sveikatos apsaugos ministerijai. Šiuo metu buvusiose Utenos m. kalėjimo patalpose yra įsikūręs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius.
Kviečiame apžiūrėti Utenos kalėjimo nuotraukas
Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!
www.archyvai.lt