Parodos, renginiai
Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Naujieji metai sovietmečiu“
Naujieji metai Lietuvoje sovietmečiu buvo populiari švenčiama šventė, mažiausiai persismelkusi sovietine ideologija ir gan artima seniau laisvai švęstoms šv. Kalėdoms.
Tokie simboliai kaip išpuošta eglė, dovanos, Senio Šalčio apsilankymas ir viską vainikuojantis šventinis vakaras su šokiais bei vaišėmis tapo priemonėmis mėginant seną pakeisiti nauju, vieną šventę – kita, religiją – ateizmu. Šie sovietmečio kasdienybės miražai, įprastus šv. Kalėdų atributus modifikuojant ir priskiriant Naujiesiems metams, šiandien daugeliui yra išlikę kaip prisiminimai, kitiems – tai tik nugirsti pasakojimai.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, kurioje Naujųjų metų šventimo realijos sovietmečiu pristatomos fotodokumentų pasakojimu. Kviečiame apžiūrėti!
www.archyvai.lt
Per karantiną valstybės archyvų parodos išsikėlė į virtualią erdvę
Šalyje paskelbtas karantinas skatina atrasti įvairius renginių ir parodų formatus. Lietuvos valstybės archyvai kviečia net į šešias virtualias erdves, kuriose gyventojai ras aktualias parodas ir virtualų kiną.
Geriausios istorijos prasideda archyve
Lietuvos valstybės archyvų virtualių parodų portale karantino metu eksponuojama paroda „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100”. Sudėtingu tarpukario laikotarpiu įsteigta Lietuvos pasiuntinybė rūpinosi ne tik gerų diplomatinių santykių palaikymu, sudarytų tarptautinių sutarčių bei įsipareigojimų tinkamu vykdymu, bet ir Lietuvos valstybės piliečių teisių ir poreikių atstovavimu. Apsilankę šioje virtualioje parodoje ne tik galėsite susipažinti su ambasados steigimo istorija, bet ir sužinosite, kokios išskirtinės asmenybės jai vadovavo. Skaityti toliau »
Lietuvos žydai kariai savanoriai Nepriklausomybės kovose
1918–1920 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių – tiek savanorių, tiek mobilizuotų karių – gretose kovėsi įvairių tautybių ir įvairių religinių konfesijų atstovai: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, gudai, ukrainiečiai, latviai, žydai… Po lietuvių tautybės karių, gausiausias kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę gretas sudarė žydai, aktyviai gynę valstybės, kurią jidiš kalba vadino Lite, laisvę. Skaityti toliau »
Paroda Mors certa, hora incerta (mirtis nulemta, valanda nežinoma)
Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo šventes Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka paminės literatūrine, grafine, dokumentine kompozicija Mors certa, hora incerta (mirtis nulemta, valanda nežinoma), kuri veiks 2020 m. spalio 30 d. – gruodžio 2 d.
Apie nenumaldomai bėgančius metus, visada šalia esančią mirtį, filosofinį, teisinį, praktinį požiūrį į ją įvairiomis kalbomis pasakos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomi XV–XX a. dokumentai, kurių dauguma rodoma pirmą kartą. Skaityti toliau »
Atidaryta virtuali paroda „Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos“
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato virtualią parodą „Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos“.
Uždek žvakutę savo krašto partizanams
Situacija pasaulyje ir Lietuvoje sudėtinga, todėl masinių susibūrimų rekomenduojama vengti, tačiau keliauti vienam ar su šeimos nariais, gryname ore nėra draudžiama ir daugelis planuojame lankyti artimųjų amžinojo poilsio vietas.
Kviečiame keliaujant nepamiršti ir mūsų didvyrių atminimo įamžinimo vietų. Skaityti toliau »
Kilnojamoji paroda, skirta dr. E. Šimkūnaitės 100-mečiui
Iki lapkričio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia kilnojamoji paroda, skirta dr. Eugenijos Šimkūnaitės 100-iui paminėti.
Šie metai paskelbti Eugenijos ŠIMKŪNAITĖS (1920–1996) – gamtos mokslų daktarės, kilusios iš Tauragnų, apie 20 metų gyvenusios Lazdynuose, metais. Vilniuje, Erfurto g. 4 veikia ir jos vardo muziejus, kuriuo rūpinasi E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas. Dr. E. Šimkūnaitės 100 – čio minėjimo proga Fondas parengė kilnojamąją parodą, kuri eksponuojama LMA Vrublevskių bibliotekoje prie Bendrosios skaityklos. Skaityti toliau »
Virtuali paroda „KASDIENIS GYVENIMAS LIETUVOJE KAIZERINĖS OKUPACIJOS METAIS (1915-1918 M.)“
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva, buvusi Rusijos imperijos sudėtyje, atsidūrė aktyvių karo veiksmų zonoje. 1915 m. rudenį, palaužusi carinės Rusijos karinių dalinių pasipriešinimą, kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia buvo sudarytas karinis-administracinis vienetas – Oberostas (vok. Ober-Ost), kurio vadovu paskirtas Vokietijos Rytų fronto vadas generolas-feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg).
www.archyvai.lt