Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

SPAUDOS ARCHYVAS

MATER DOLOROSA

1941 sukilimo zenklasPrieš 78 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Mater Dolorosa
 
Rankas pro kryžiumi iškėlus,
Širdim ir seno veido bruožais,
Dangun išlieja savo gėlą,
Lietuvė mater dolorosa…

Skaityti toliau »

MŪSŲ GEOGRAFIJA

1941 sukilimo zenklasPrieš 78 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Mūsų geografija

Jonas Graičiūnas

Skiriu Birželio sukilimo dalyviams

Kai lieku aš vienas,
Vienas tarp žmonių, –
Nuplaukiu ir jūra,
Plentais nueinu…

Skaityti toliau »

SUKILĖLIAMS

1941 sukilimo zenklasPrieš 78 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Sukilėliams

Jonas Aistis

JŪS kritote kniūbsti ir kaip pakliuvo,

Gimtinės žemę kūnais dengdami –

Tai įsikūnijo šventa lietuvio

Svajonė, amžių amžiais nerami. Skaityti toliau »

KAI SŪNŲ IŠLEIDAI

1941 sukilimo zenklasPrieš 78 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Kai sūnų išleidai

Boleslovas Mačionis

Kai sūnų išleidai į laisvės kovas

Ir ašaras nubraukei tyliai –

Pašvaistė ties priemiesčiu plėtės rausva

Ir nešė kulkosvaidžius vyrai. Skaityti toliau »

Dauguose vėl plevėsavo trispalvė

Dim. plk. ltn. Juozas Krakauskas

Tai įvyko 1941 m. birželio 23 d. (antrąją karo dieną), vadovaujant ltn. J. Krakauskui. Bet apie tai – vėliau. Dabar nors trumpai prisiminkime anksčiau Lietuvoje buvusius įvykius.

1939 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. didieji galvažudžiai (Vokietija ir TSRS) vienas kitam pardavė ir pirko Baltijos valstybes, kad už poros metų patys susigriebtų už gerklių. 1940 m. birželio 15 d. TSRS galutinai okupavo Lietuvą.

Tautiniai ženklai keičiami į sovietinius, Lietuvos kariuomenė reorganizuojama į Liaudies kariuomenę, o 1940 08 30 pervedama į Raudonosios armijos 29-ąjį korpusą. (Įsakymas Nr. 1. 1940 08 30. Kaunas. Pasirašo: div. gen. Vitkauskas, kom. brig. Cariov.) Karininkai ir kareivai, kurie dar nebuvo atleisti ir areštuoti, tampa raudonarmiečiais.

Aš, autorius, 1940-1941 m. tarnavau 297-ajame pulke, kurio vadas – gen. št. plk. Adolfas Urbšas (Karo akad. baigęs Čekoslovakijoje), žvalgų kuopos vadu. Skaityti toliau »

BALTASIS RAITELIS (Antanas Juozapavičius)

Raimondas Bebris (Latvija)

24 - Juozapavicius Antanas 1992 Kristopaicio, kav
1-ojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius. Dailininko Antano Krištopaičio (Šiauliai) akvarelė. 1992 m.

1. DIDVYRIO TILTAS

Ten Lietuvoj, kur per Nemuną sraunų
Permestas tiltas prie pat Alytaus,
Laisvės kovoj nors palaužtas, bet jaunas
Sveikina atvaizdas vyro narsaus!
Puošia jį rūtom ir rožėm mergelės,
Didvyrių motinos šluosto akis…
Tyliai ten piemenio skamba lumzdeliai –
Didvyrį temstant prisimena vis…
Ir pakeleivis ant didvyrio tilto
Sveikina tą Juozapavičių, štai!
Sukalba maldą, nors trumpą, bet šiltą…
Ir kasdienybėn žygiuoja tvirtai!

2. PIEMENĖLIO REGĖJIMAS

Saulėtom pievom tuo ryt
Skriejo daina piemenėlio:
Lietuva, o tėviškėle,
Širdžiai lietuvio brangi tu! Skaityti toliau »

Atsiminimai iš 1 pėst. pulko gyvenimo pirmomis dienomis

I.

Būdamas vokiečių nelaisvėje 1918 m. pradžioje perskaičiau laikraštį „Dabartis“, kuris tuo laiku ėjo Vokietijoje, kad organizuojama Lietuvos kariuomenė ir šaukiami savanoriai, taip karininkai, taip ir kareiviai vykti Vilniun ir stoti į eiles ginti mūsų brangios tėvynės nepriklausomybės, kuri buvo iškilmingai paskelbta vasario 16 d., ką taipgi sužinojau iš to pat laikraščio. Mano širdis degte degė kuo greičiausiai pasiliuosuoti iš nelaisvės ir stoti į garbingas eiles. Daugel kartų prašiau vokiečių, kad mane paleistų kaip Lietuvos pilietį, bet tie prašymai buvo šauksmas dykumoje. Viltis nyksta. Bet štai, 1918 m. rugsėjo 19 d. paleistas iš nelaisvės vykstu Vilniun, mūsų Lietuvos numylėtan Vilniun. Skubu į Tarybos Rūmus, kur pirmą kartą pamačiau Lietuvos trispalvę vėliavą. Skaityti toliau »

Daugų pašto istorija

Kazimieras Sčesnulevičius

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus–Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

Vienintelė telefono atšaka buvo su Kuciškių dvareliu (prie Alovės) ir Baltosios Alovės dvaru bei Korliškių valdiška pasoda, kur gyveno vokiečių kapitonas ir tvarkė trijų urėdijų miškus: Alytaus, Varėnos ir Valkininkų. Skaityti toliau »

Kai Dauguose karaliai žvejojo

Politinės medžioklės senovėje. – Išbarstė 3 maišus auksinių. – Karalienė šaudė šernus. – Žvejas išpranašavo karaliaus mirtį. – Skenduoliai drasko tinklus. – Ežero pabaisa užpuolė karalienę. – Ąžuolas įvykdė mirties bausmę.

Daugai – viena seniausiai apgyventų vietovių Lietuvoje. Dar karaliaus Mindaugo laikais čia jau buvo daug sodybų. Aplinkui buvo daug didelių miškų, kuriuose knibždėjo įvairių žvėrių ir paukščių. Miškų prošvaistėse sliūksojo derlingos žemės plotai. O pačiame vidury amžinųjų girių tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Todėl gyventojams čia buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, giriose buvo žvėrienos, paukštienos, kailių drabužiams ir medaus midui rauginti, o ežere žuvies – nors su maišu semk! Sako, kad vėliau įkurtas dvaras ir miestelis Daugais buvo pavadintas tik dėl to, kad čia visko buvo daug. Skaityti toliau »

Du susitikimai su a. a. Kaziu Škirpa

Stasys Barzdukas

Ant bolševikų durtuvų į Lietuvą atneštam sovietiniam pragarui tinka Dantės žodžiai: praraskite viltį visi, kurie čia patekote. Iš tikrųjų viskas buvo apversta aukštyn kojom. Galėjai būti kiekvienu metu įtartas ir apkaltintas, galėjai būti pasodintas į kalėjimą, ištremtas į Sibirą, sužalotas ir nužudytas. Jei iki šiol žmonės Lietuvoje Dievą maldavo gelbėti nuo bado, maro, ugnies ir karo, tai dabar karo laukė kaip išsigelbėjimo nuo sovietinio košmaro. Pagaliau sulaukė. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas