Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

SPAUDOS ARCHYVAS

Kai Dauguose karaliai žvejojo

Politinės medžioklės senovėje. – Išbarstė 3 maišus auksinių. – Karalienė šaudė šernus. – Žvejas išpranašavo karaliaus mirtį. – Skenduoliai drasko tinklus. – Ežero pabaisa užpuolė karalienę. – Ąžuolas įvykdė mirties bausmę.

Daugai – viena seniausiai apgyventų vietovių Lietuvoje. Dar karaliaus Mindaugo laikais čia jau buvo daug sodybų. Aplinkui buvo daug didelių miškų, kuriuose knibždėjo įvairių žvėrių ir paukščių. Miškų prošvaistėse sliūksojo derlingos žemės plotai. O pačiame vidury amžinųjų girių tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Todėl gyventojams čia buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, giriose buvo žvėrienos, paukštienos, kailių drabužiams ir medaus midui rauginti, o ežere žuvies – nors su maišu semk! Sako, kad vėliau įkurtas dvaras ir miestelis Daugais buvo pavadintas tik dėl to, kad čia visko buvo daug. Skaityti toliau »

Du susitikimai su a. a. Kaziu Škirpa

Stasys Barzdukas

Ant bolševikų durtuvų į Lietuvą atneštam sovietiniam pragarui tinka Dantės žodžiai: praraskite viltį visi, kurie čia patekote. Iš tikrųjų viskas buvo apversta aukštyn kojom. Galėjai būti kiekvienu metu įtartas ir apkaltintas, galėjai būti pasodintas į kalėjimą, ištremtas į Sibirą, sužalotas ir nužudytas. Jei iki šiol žmonės Lietuvoje Dievą maldavo gelbėti nuo bado, maro, ugnies ir karo, tai dabar karo laukė kaip išsigelbėjimo nuo sovietinio košmaro. Pagaliau sulaukė. Skaityti toliau »

Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse

Dr. Sigitas Jegelevičius

Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus: 1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti; 2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse; 3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.

Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išaiškinta. Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empyriniai tyrimai būtini. Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma. Skaityti toliau »

Naciai vykdė ir lietuvių tautos genocidą

L. A. Lietuvių Fronto Bičiulių organizuotose Politinėse Studijose
„Į POLITINĘ DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE KELIU“
Sekcijoje: „Laikas užbaigti istorinės reikšmės klausimų sprendimus“
Sausio mėn. 30-31 d., 1999 m.
Los Angeles, CA

Kalba inž. Vytautas J. Šliupas, P.E., Burlingame, CA

NACIŲ VYKDYTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS

Įvadas

Labai daug jau rašyta, kalbėta, rodyta filmuose ir televizijoje, įsteigti muziejai ir pastatyti paminklai primenantys nacių vykdytą genocidą. Visuomenėje sudaryta nuomonė, kad nacių genocidas (arba Holokaustas) buvęs tiktai žydų tautos žudymas. Tikrumoje nacių genocidas apėmė visas Europos tautas, visas tautines mažumas, neišskiriant ir lietuvius. Nacių įvykdytas genocidas (ir vadinkime jį „nacių“, ne „vokiečių“ arba „fašistų“, nes paskutinysis žodis vis labiau paplintantis, turi kitokią reikšmę) sunaikino apie 20 milijonų žmonių, iš jų tarp 3 ir 6 milijonų žydų. Palyginus jį su „sovietiniu genocidu“, kuris sunaikino apie 100 milijonų žmonių, „naciškasis genocidas“ buvo mažesnės skalės nusikaltimas prieš žmoniją, bet jis yra geriau pasaulyje išgarsintas, jo vykdytojai jau nubausti, o vokiečių tautai ir pasauliui vis ir vis dar primenama apie tą terorą. Ateis laikas kada pasaulis pamatys, kad ir „sovietinis genocidas“ turi būti pilnai išaiškintas, visuotinai pasmerktas ir jo kaltininkai nuteisti. Skaityti toliau »

Dauguose vėl plevėsavo trispalvė

Dim. plk. ltn. Juozas Krakauskas

Tai įvyko 1941 m. birželio 23 d. (antrąją karo dieną), vadovaujant ltn. J. Krakauskui. Bet apie tai – vėliau. Dabar nors trumpai prisiminkime anksčiau Lietuvoje buvusius įvykius.

1939 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. didieji galvažudžiai (Vokietija ir TSRS) vienas kitam pardavė ir pirko Baltijos valstybes, kad už poros metų patys susigriebtų už gerklių. 1940 m. birželio 15 d. TSRS galutinai okupavo Lietuvą.

Tautiniai ženklai keičiami į sovietinius, Lietuvos kariuomenė reorganizuojama į Liaudies kariuomenę, o 1940 08 30 pervedama į Raudonosios armijos 29-ąjį korpusą. (Įsakymas Nr. 1. 1940 08 30. Kaunas. Pasirašo: div. gen. Vitkauskas, kom. brig. Cariov.) Karininkai ir kareivai, kurie dar nebuvo atleisti ir areštuoti, tampa raudonarmiečiais.

Aš, autorius, 1940-1941 m. tarnavau 297-ajame pulke, kurio vadas – gen. št. plk. Adolfas Urbšas (Karo akad. baigęs Čekoslovakijoje), žvalgų kuopos vadu. Skaityti toliau »

Gražiai paminėjo Birželio 21–22 dienas

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

1941 metų sukilimas

Povilas Dirkis

Birželio 23 dieną Sovietų Sąjungos liaudies komisaras užsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolė lietuvių sukilimą per Maskvos radiją. Įtūžęs jis grasino Lietuvos fašistams. Tačiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuvių neišgąsdino, tik visam pasauliui išreklamavo sukilimo faktą. Po poros dienų jis susigriebė taisyti padarytą klaidą. Per savo padėjėją Lozovskį spaudoje paaiškino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas, ir kad lietuviai savo sukilimą buvo nukreipę ne prieš bolševikus, bet prieš vokiečius. Skaityti toliau »

KAI SŪNŲ IŠLEIDAI

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Kai sūnų išleidai

Boleslovas Mačionis

Kai sūnų išleidai į laisvės kovas

Ir ašaras nubraukei tyliai –

Pašvaistė ties priemiesčiu plėtės rausva

Ir nešė kulkosvaidžius vyrai. Skaityti toliau »

SUKILĖLIAMS

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Sukilėliams

Jonas Aistis

JŪS kritote kniūbsti ir kaip pakliuvo,

Gimtinės žemę kūnais dengdami –

Tai įsikūnijo šventa lietuvio

Svajonė, amžių amžiais nerami. Skaityti toliau »

PAŽIŪRĖKIT

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Pažiūrėkit

Jonas Aistis

PAŽIŪRĖKIT, mieli broliai, į supiltus,

Kritusių sukilėlių kapus,

Kur jie savo kūnais grindė tiltus,

Versdami gyvenimo sukruvintus lapus… Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas