Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

1941 m. pirmos karo dienos Dzūkijoje

Du susitikimai su a. a. Kaziu Škirpa

Stasys Barzdukas

Ant bolševikų durtuvų į Lietuvą atneštam sovietiniam pragarui tinka Dantės žodžiai: praraskite viltį visi, kurie čia patekote. Iš tikrųjų viskas buvo apversta aukštyn kojom. Galėjai būti kiekvienu metu įtartas ir apkaltintas, galėjai būti pasodintas į kalėjimą, ištremtas į Sibirą, sužalotas ir nužudytas. Jei iki šiol žmonės Lietuvoje Dievą maldavo gelbėti nuo bado, maro, ugnies ir karo, tai dabar karo laukė kaip išsigelbėjimo nuo sovietinio košmaro. Pagaliau sulaukė. Skaityti toliau »

Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse

Dr. Sigitas Jegelevičius

Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus: 1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti; 2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse; 3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.

Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išaiškinta. Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empyriniai tyrimai būtini. Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma. Skaityti toliau »

Naciai vykdė ir lietuvių tautos genocidą

L. A. Lietuvių Fronto Bičiulių organizuotose Politinėse Studijose
„Į POLITINĘ DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE KELIU“
Sekcijoje: „Laikas užbaigti istorinės reikšmės klausimų sprendimus“
Sausio mėn. 30-31 d., 1999 m.
Los Angeles, CA

Kalba inž. Vytautas J. Šliupas, P.E., Burlingame, CA

NACIŲ VYKDYTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS

Įvadas

Labai daug jau rašyta, kalbėta, rodyta filmuose ir televizijoje, įsteigti muziejai ir pastatyti paminklai primenantys nacių vykdytą genocidą. Visuomenėje sudaryta nuomonė, kad nacių genocidas (arba Holokaustas) buvęs tiktai žydų tautos žudymas. Tikrumoje nacių genocidas apėmė visas Europos tautas, visas tautines mažumas, neišskiriant ir lietuvius. Nacių įvykdytas genocidas (ir vadinkime jį „nacių“, ne „vokiečių“ arba „fašistų“, nes paskutinysis žodis vis labiau paplintantis, turi kitokią reikšmę) sunaikino apie 20 milijonų žmonių, iš jų tarp 3 ir 6 milijonų žydų. Palyginus jį su „sovietiniu genocidu“, kuris sunaikino apie 100 milijonų žmonių, „naciškasis genocidas“ buvo mažesnės skalės nusikaltimas prieš žmoniją, bet jis yra geriau pasaulyje išgarsintas, jo vykdytojai jau nubausti, o vokiečių tautai ir pasauliui vis ir vis dar primenama apie tą terorą. Ateis laikas kada pasaulis pamatys, kad ir „sovietinis genocidas“ turi būti pilnai išaiškintas, visuotinai pasmerktas ir jo kaltininkai nuteisti. Skaityti toliau »

Dauguose vėl plevėsavo trispalvė

Dim. plk. ltn. Juozas Krakauskas

Tai įvyko 1941 m. birželio 23 d. (antrąją karo dieną), vadovaujant ltn. J. Krakauskui. Bet apie tai – vėliau. Dabar nors trumpai prisiminkime anksčiau Lietuvoje buvusius įvykius.

1939 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. didieji galvažudžiai (Vokietija ir TSRS) vienas kitam pardavė ir pirko Baltijos valstybes, kad už poros metų patys susigriebtų už gerklių. 1940 m. birželio 15 d. TSRS galutinai okupavo Lietuvą.

Tautiniai ženklai keičiami į sovietinius, Lietuvos kariuomenė reorganizuojama į Liaudies kariuomenę, o 1940 08 30 pervedama į Raudonosios armijos 29-ąjį korpusą. (Įsakymas Nr. 1. 1940 08 30. Kaunas. Pasirašo: div. gen. Vitkauskas, kom. brig. Cariov.) Karininkai ir kareivai, kurie dar nebuvo atleisti ir areštuoti, tampa raudonarmiečiais.

Aš, autorius, 1940-1941 m. tarnavau 297-ajame pulke, kurio vadas – gen. št. plk. Adolfas Urbšas (Karo akad. baigęs Čekoslovakijoje), žvalgų kuopos vadu. Skaityti toliau »

Gražiai paminėjo Birželio 21–22 dienas

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

Ačiū Stakėnui!

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Ačiū Stakėnui!

Zunia Štromas

184 ŠD 262 pėstininkų pulkui 1941-ųjų vasara prasidėjo Varėnos poligone. Pulko vadas papulkininkis Juozas Listopadskis buvo pakeistas rusų majoru Radčenko, kuris kartu su bataliono komisaru Suchanovu ir politvadovais rusais įvedė savo sovietinę tvarką, nors daugumas žemesnio rango karininkų lietuviai.

Aš tarnavau pulko finansų skyriuje, kuriam vadovavo orus, ramaus būdo kapitonas Ignas Kontrimas. Skaityti toliau »

184 ŠD atsipalaidavimas

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

184 ŠD atsipalaidavimas

Kpt. Simas Urbonas

Senajame Varėnos poligone stovyklavusi 184 šaulių divizija, būdama arčiau Vokietijos pasienio, daug greičiau suėjo į sąlytį su puolančiąja vokiečių kariuomene ir išsigelbėjo nuo atitraukimo į Rusijos gilumą. Dar birželio 22-osios rytą virš I ir II Varėnos vyko oro kautynės. Bombarduotas aerodromas, geležinkelio stotis. Nors komisarai, politvadovai slėpė tiesą, lietuviams buvo aišku, kad karas prasidėjęs. Apie vidudienį, po audringų mitingų ir oficialių pranešimų apie prasidėjusį karą, divizijos pulkai neorganizuoti vyko iš stovyklos ir pavakare išsidėstė gynimuisi rytiniame Varėnės upelio krante. Pulko vadovai sutrikę, praradę orientaciją. Artilerija ir prieššarviniai ginklai netvarkingi, be šaudmenų. Šaulių pulkuose vos po keliolika tūkstančių šovinių šautuvams… Granatų taip pat neturi. Vis dėlto įsirausę į apkasus, daliniai nekantriai laukė. Komisarai ir politvadovai buvo suirzę. Netoli Alytaus aidėjo smarkios artilerijos salvės. Skaityti toliau »

Birželio 22-ajai auštant…

Bronius Kašelionis

Bolševikų kariuomenė, okupavusi Lietuvą, pradėjo militarizuoti pasienio teritoriją, iškeldino iš ten gyventojus ir statė įtvirtinimus. Iš buvusios Seinų apskrities pasienio kaimų: Alksnėnų, Beviršių, Elenavo, Kauknorio, Puodiškių, Trumpalių, Virbalų ir kt. bolševikinė Lietuvos valdžia 1940 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais iškeldino 24 sodybas, už tai gyventojams sumokėjo 123 469 litus. Ten plūstelėjo bolševikų kariuomenė. Iš viso šioje apskrityje bolševikai tada dislokavo apytiksliai 29 737 karius. Skaityti toliau »

Neapykanta neišblės

B. Petruškevičius

Nerasi Lietuvoje miesto, kaimo, šeimos, kuri būtų nenukentėjusi nuo karo nelaimių. Kur tik pabuvojo okupantai, ten liko pelenai, kraujas, ašaros ir prakeikimas žudikams. Neaplenkė ši nelaimė ir Verstaminų bei Randiškės kaimų. Kuo gi nusikalto šių kaimų gyventojai?

1941 metų birželio 23-oji įstrigo į Verstaminų apylinkės gyventojų atmintį kaip baisiausia diena. Juk tą dieną žuvo 26 niekuo nekalti žmonės. Šeimos neteko maitintojų, vaikai – tėvų, motinos – sūnų ir dukrų. Skaityti toliau »

Pirmosios karo dienos

V. Šiugžda

Birželio 22-ąją

Šeštadienio naktis buvo šilta ir šviesi. Trumpam prigeso vakarinės žaros, nutilo lakštingalų trelės. Greit pradėjo rausti rytinis dangaus pakraštys, iš miego budindamas mažyčius vyturiukus.

1941 m. birželio 22-osios rytą vyturiukai nespėjo įsigiedoti. Ne jie prikėlė iš miego tarybinius karius. Ankstyvą  rytmetį iš vakarų atskrido juodakryžiai maitvanagiai, ir bombų sprogimai pažadino saugojusios mūsų rajono teritoriją 11 armijos, 741 šaulių pulko, trečiojo bataliono, trečios kulkosvaidininku kuopos kovotojus. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas