Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausoma Lietuva

Kai Dauguose karaliai žvejojo

Politinės medžioklės senovėje. – Išbarstė 3 maišus auksinių. – Karalienė šaudė šernus. – Žvejas išpranašavo karaliaus mirtį. – Skenduoliai drasko tinklus. – Ežero pabaisa užpuolė karalienę. – Ąžuolas įvykdė mirties bausmę.

Daugai – viena seniausiai apgyventų vietovių Lietuvoje. Dar karaliaus Mindaugo laikais čia jau buvo daug sodybų. Aplinkui buvo daug didelių miškų, kuriuose knibždėjo įvairių žvėrių ir paukščių. Miškų prošvaistėse sliūksojo derlingos žemės plotai. O pačiame vidury amžinųjų girių tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Todėl gyventojams čia buvo tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, giriose buvo žvėrienos, paukštienos, kailių drabužiams ir medaus midui rauginti, o ežere žuvies – nors su maišu semk! Sako, kad vėliau įkurtas dvaras ir miestelis Daugais buvo pavadintas tik dėl to, kad čia visko buvo daug. Skaityti toliau »

Klastingas lenkas savo sutartį sulaužė

Gen. V. Nagevičiaus kalba, atidarant „Juodąjį paminklą“

Juodasis paminklas KauneŠitas kuklus, pažiūrėti, paminkliukas turi didelę reikšmę. Po juo guli palaidoti dviejų tautų santykiai. Senovėje lietuviai su lenkais turėjo tik karo santykių. Lietuvos galybės pamatų statytojas Gediminas pabandė užmegzti su lenkais kitus, negu karo santykius. Jis atiduoda savo dukrą už lenkų valdovo ir daro su Lenkija sąjungą. Bet greit Gediminas patiria padaręs klaidą ir vėl tarp lietuvių ir lenkų pasilieka tik ginklų santykiai. Lietuvis su lenku susieina tik tiek, kiek leidžia lietuvio vilyčia ir kardas. Lietuvių tautos vadai pakeičia savo politikos kryptį į Rytus. Jie ieško sau draugų ir sąjungininkų guduose ir ukrainiečiuose.

Ir Lietuva pasiekia aukšto galybės ir gerbuvio laipsnio. Lietuviai sėkmingai gyvena vienoj valstybėj su ukrainiečiais ir gudais. Bet lenkai sumano galingą Lietuvą paimti sau. Panaudojant Jogailos ambiciją ir politinę trumparegystę, jiems tai pavyksta. Vytautas visą gyvenimą kovoja su lenkų imperializmu, bet mirtis ir tinkamų įpėdinių stoka padeda lenkams vėliau vis dėlto savo tikslą pasiekti. Skaityti toliau »

Kaip eigulys grūmėsi su vilku

Vasario mėn. 25 d. ryte, miške palei geležinkelio tiltą per Nemuną, trijuose kilometruose nuo Alytaus, apeinantį savo rajoną eigulį užpuolė vilkas.

Vilkas griebė eiguliui už krūtinės ir parvertė žemėn. Eigulys buvo apsirengęs kailiniais, todėl vilkas negalėjo iškarto paliesti kūno. Parvirtus ant žemės prasidėjo tarp vilko ir eigulio žūt būt grumtynės. Skaityti toliau »

Skursta kaimo daraktorės

Dėl kaimo daraktorių pasišventimo Dzūkų kraštas neliko aklas ir kurčias atgimstančiai Lietuvai. Daugų apylinkėje yra keletas tokių daraktorių, kurios slaptai mokė vaikus per 30 metų. Tuomet užsidirbdavo pragyventi ir šviesdavo priaugančią kartą. Mokė poterius ir tikėjimo tiesų. Jų pagrindinė alga buvo rublis pinigais ir vežimas malkų. Dirbo slaptai ir miestelyje, ir po kaimus. Turėjo baimės ir vargo su rusų stražnikais. Dirbo ir visą vokiečių okupacijos laiką. Dabar senatvė spaudžia buvusias daraktores ir varo į amžinybę.  Skaityti toliau »

Stulpai pavirto kryžiais

Lietuvoje daug yra istorinių liekanų, kuriomis reikia susidomėti ir jas apsaugoti. Štai, kad ir garsioji Merkinė. Istorija sako, kad Merkinė senovėje buvo didelis miestas. Tą neabejotinai rodo ir dideli mūro stulpai, kurie iš senų laikų stovi šiaurės ir rytų pusėje. Tie stulpai buvo miesto vartai.

Stulpus aplankydavo kiekvieną vasarą ekskursantai. Tačiau nuo praeitų metų nei iš šio nei iš to stulpai pavirto kryžiais. Ne stebuklas, o faktas. Mat, į Merkinę atsikėlė jaunas kunigas, kuris sugalvojo tuos stulpus paversti kryžiais. Dabar ant stulpų viršaus uždėta cementiniai neproporcingi kryžiai. Jei klebonas norėjo ten kryžius statyti, tai galėjo kitur pastatyti arba prie stulpo šaliai.

 Mūsų kraštas. 1935 m. birželio 2 d. Nr. 22.

1000 akacijų Merkinės piliakalnyje

Jonas Miškinis

Merkinės piliakalnis, 1934 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Merkinės piliakalnis, 1934 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Nėra lietuvio, kuris nežinotų garsiosios Merkinės pilies. O jei kuris jos ir nematė, tam Krėvės „Dainavos šalies padavimai“ apie ją pasakė. Žinoma, amžiams slenkant ir srauniam Stangės upeliui pašonėje jo čiurlenant, pamažu ta mūsų tautos brangenybė ėmė dilti. Kai kada drįsdavo jį net paties žmogaus ranka pažeisti. Prasidėjus didžiajam karui, piliakalnio viršukalnėje buvo išrausti gilūs apkasai, iš kurių vėliau rusai daug kartų šaudė vokiečius. Skaityti toliau »

Bažnyčia ant žinyčios pamatų

Merkinės bažnyčia. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Merkinės bažnyčia, apie 1928 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Didinga ir garsi yra Merkinės senovės praeitis. Prieš daugelį metų Merkinė turėjo ne tik miesto teises, bet leido net savus pinigus ir turėjo garsią miesto rotušę. Ant aukšto kalno, Nemuno ir Merkio santakoje, stovėjo tvirta ir galinga pilis, kurioj gyvendavo Merkinės vadovai. Į Merkinės pilį atvažiuodavo pasisvečiuoti ir Jogaila su savo palydovais. Sako, esą, čia Jogaila ir bažnyčią pastatė ant senovės lietuvių dievų žinyčios pamatų, o Vytautas Didysis tai naujai Merkinės bažnyčiai gražų paveikslą padovanojo. Skaityti toliau »

Krokalaukis. Kaip rašyti šį vietovardį?

Krokalaukio bažnytkaimio, seniau dar valsčiaus vardas rašomas įvairiai: Krokalaukis, Krokialaukis, Krokelaukis (pašto ag. štampe) ir dar Krokialaukis. Pridėkime, kad prieškariniais laikais rašoma buvo: Krokopolis bei Krakopolis.

Tariamas vardas taipgi nevienodai. Apie Simną tariama „Kriokalaukis“, toliau į pietus, jau Krosnoje – „Krokalaukis“. Seni žmonės tebevadina slaviškai: „Krokopolis“.
Skaityti toliau »

Daugų pašto istorija

Kazimieras Sčesnulevičius

1915 m. rudenį vokiečiai po sunkių mūšių paėmė Daugus. Jie tuojau atstatė vietos gyventojų ir kariuomenės sunaikintą telefono-telegrafo susisiekimą Alytus–Varėna ir įsteigė karišką pašto įstaigą. Ji buvo pietinėje Daugų miestelio dalyje, netoli Maušo Peskino karčiamos.

Vienintelė telefono atšaka buvo su Kuciškių dvareliu (prie Alovės) ir Baltosios Alovės dvaru bei Korliškių valdiška pasoda, kur gyveno vokiečių kapitonas ir tvarkė trijų urėdijų miškus: Alytaus, Varėnos ir Valkininkų. Skaityti toliau »

Nemunaitis – dangaus dovana vasarotojams

Nemuno vidurupis labai gausus mineraliniais šaltiniais. Tačiau iš jų tėra naudojami tik Birštono ir Druskininkų vandenys. Nemunaitis jau atrastas po to, kai pirmuosiuose gydymosi tikslais lankėsi svečiai.

Nemunaičio miestelyje yra dvi šaltinių grupės: Vingelonyse ir žemiau miestelio netoli Nemunaičio piliakalnio. Yra dar trečia šaltinių grupė, tik jau kitoj pusėj Nemuno ir kiek toliau nuo Nemunaičio, būtent, Balkasodžio kaime. Pastarieji pasižymi labai stipriu sūrumu. Visai galimas daiktas, kad juose be druskos, yra ir kitokių mineralų, nes vandens skonis yra sudėtingas, bet jie dar netyrinėti ir šalinio sudėtis nežinoma. Vokiečių okupacijos metu, ir dabar dar neturtingesnieji tai daro, jo vandenį vartojo įvairiems sūdymams. Iš aplinkinių ganyklų karvių niekaip negalima išlaikyti; jos veržte veržiasi prie sūraus šaltinio vandens. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas