Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nepriklausoma Lietuva

Krokalaukis. Kaip rašyti šį vietovardį?

Krokalaukio bažnytkaimio, seniau dar valsčiaus vardas rašomas įvairiai: Krokalaukis, Krokialaukis, Krokelaukis (pašto ag. štampe) ir dar Krokialaukis. Pridėkime, kad prieškariniais laikais rašoma buvo: Krokopolis bei Krakopolis.

Tariamas vardas taipgi nevienodai. Apie Simną tariama „Kriokalaukis“, toliau į pietus, jau Krosnoje – „Krokalaukis“. Seni žmonės tebevadina slaviškai: „Krokopolis“.
Skaityti toliau »

Nemunaitis – dangaus dovana vasarotojams

Nemuno vidurupis labai gausus mineraliniais šaltiniais. Tačiau iš jų tėra naudojami tik Birštono ir Druskininkų vandenys. Nemunaitis jau atrastas po to, kai pirmuosiuose gydymosi tikslais lankėsi svečiai.

Nemunaičio miestelyje yra dvi šaltinių grupės: Vingelonyse ir žemiau miestelio netoli Nemunaičio piliakalnio. Yra dar trečia šaltinių grupė, tik jau kitoj pusėj Nemuno ir kiek toliau nuo Nemunaičio, būtent, Balkasodžio kaime. Pastarieji pasižymi labai stipriu sūrumu. Visai galimas daiktas, kad juose be druskos, yra ir kitokių mineralų, nes vandens skonis yra sudėtingas, bet jie dar netyrinėti ir šalinio sudėtis nežinoma. Vokiečių okupacijos metu, ir dabar dar neturtingesnieji tai daro, jo vandenį vartojo įvairiems sūdymams. Iš aplinkinių ganyklų karvių niekaip negalima išlaikyti; jos veržte veržiasi prie sūraus šaltinio vandens. Skaityti toliau »

Dzūkija – didžiulis kurortas

Vladas Gėlutis

Mes kartais kine grožimės egzotiškais kraštais, jų puikia gamta, bet pamirštame jog ir pas mus yra nepalyginamas gamtos kraštas – Dzūkija. Kartais susižavėję svetimųjų mums peršamu grožiu, mes nepastebime ir pamirštame savojo krašto grožio stebuklus. Važiuojam svetur ir ten paliekame pinigus, kada mūsų pačių gražiems, bet skurdiems kraštams trūksta jų. Ypatingai rytinė ir pietinė Dzūkijos dalis yra graži, savotiška. Čia randasi vadinamoji Lietuvos Sacharos dykuma. Čia yra plotai žemės, kur vien vėjas „aria ir akėja“ geltonąjį smėlį, čia pat liūliuoja sklidini ežerai, švokščia sakais kvepiantieji pušynėliai… Skaityti toliau »

Laisvės paminklas Leipalingyje

Jonas Čiurlionis

Paminklas Leipalingyje, 19281928 m. švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, vietos visuomenė, pritariant šauliams ir pavasarininkams, nutarė pastatyti Laisvės paminklą.

Paminklui statyti buvo sudarytas komitetas. Į komitetą buvo išrinkti: vietos klebonas Antanas Sivickas, valsčiaus viršaitis Subačius Andrius ir Šaulių būrio vadas.

Komisija surado architektą Beselelį Molchį iš Simno miestelio ir tais pačiais metais, t.y. 1928 m., per trumpą laiką Laisvės paminklas buvo pastatytas. Aplink paminklą buvo gražiai aptvertas darželis, padaryta suoliukai žmonėms atsisėsti. Ir tų pačių metų rugpjūčio 15 d., per Žolines, paminklas buvo pašventintas. Buvo prisirinkę labai daug žmonių. Po pašventinimo parapijos choras, vadovaujamas vargonininko J. Augustausko, visiems pritariant sugiedojo Lietuvos Himną ir Marija, Marija. Skaityti toliau »

Alytaus tiltas

Jonas Miškinis

A. Juozapavičiaus tilto statyba Alytuje. 1937 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Alytuje per Nemuną 1936 m. buvo pradėtas statyti naujas modernus gelžbetoninis tiltas, kuris galutinai baigtas 1937 metų rudenį. Tilto ilgis – 195 metrai, plotis – 9 metrai, aukštis nuo žemiausio vandens horizonto – 20 metrų. Tilto pastatymas Susisiekimo ministerijai kaštavo 1 170 000 litų. Stiprumu ir patvarumu tiltas atitiko pirmos klasės magistralinių Europos kelių tiltų normas. Tai buvo didžiausias gelžbetoninis tiltas Lietuvoje ir tokios konstrukcijos didžiausias Pabaltijo valstybėse. Panašios konstrukcijos tiltas esąs Europoje tik Dillingene per Dunojų. Šis turi daugiau angų, bet atskiros angos yra po 32 metrus, t. y. mažesnės kaip Alytaus tilte (Alytaus tilte angos po 35 m). Taigi Alytaus tiltu dzūkai neperdėtai galėjo didžiuotis. Skaityti toliau »

Kaip lietuviškieji lašiniai padėjo mums ginkluotis

1919 m. sausio mėn. pradžioj, susitarę 14 kaimo berniokų, išvykom į Seinus (dabar lenkų okupuotus) savanoriais. Nors kraštas buvo vokiečių nualintas, bet maisto reikalai kaime buvo daug geresni kaip mieste (paskutiniais okupacijos metais vokiečių persekiojami ūkininkai išgudrėjo ir išmoko maisto produktus, net ir gyvulius, gerai nuo okupantų paslėpti), todėl dauguma mūsų atsinešėm savaitei ir ilgesniam laikui maisto. Mano mamytė įdėjo į maišą didelį kaimišką kepalą duonos, lašinių, sviesto ir kitokių valgių. Skaityti toliau »

Dzūkijos paradas

16 000 dalyvių. Jų tarpe virš 10 000 organizuotai atvykusių, 300 dviratininkų ir 600 raitelių.

Vakarykštis Alytaus suvažiavimas nėr kaip kitaip pavadinti, kaip Dzūkijos paradu, nors čia, tiesą sakant, dalyvavo gerokas būrys ir ne iš Dzūkijos: marijampoliečiai, šakiečiai, vilkaviškiečiai (vadinasi – kapsai ir zanavykai), o taip pat ir kauniškiai su trakiškiais. Daugelis keliavo traukiniu, dar daugiau – autobusais, kurių Alytuj vakar buvo susirinkę daug daugiau kaip Kauno stoty. Kai kuriuose apskričiuose, pav. Seinų ir Trakų, autobusų ir automobilių pristigo, todėl tie turėjo kelias dešimtis kilometrų po dukart suvažinėti ir tai dar negalėjo paimti visų norinčių dalyvauti. Skaityti toliau »

Šaulių namai Alytuje

Prof. Antanas Rukuiža

Alytaus Sauliu namu statyba, 1936
Šaulių namų statyba. Alytus, 1936 m.Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Alytuje šauliai buvusiose Pontono kareivinėse pradžioje turėjo patalpas, kur rinkdavosi per šaulių rintinės atstovų suvažiavimus. Ten būdavo rengiami vakarai, įvairūs kursai, paskaitos ir pan. Tačiau tie namai nebuvo pritaikyti šaulių kultūriniams reikalams. Todėl jau seniai buvo keliamas naujų namų statybos reikalas. Pagaliau 1932 metais Alytaus šaulių rintinės valdyba viename savo posėdyje nutarė imtis šaulių kultūriniams darbams pritaikytų naujų namų statybos. Tačiau tam reikalui lėšų neturėjo. Lėšoms telkti ir statybos darbams vykdyti buvo sudarytas komitetas iš šių asmenų: A. Rukuiža – pirmininkas, Alytaus Karo Komendantas – vicepirmininkas, Artilerijos grupės vadas – majoras B. Ambraziejus – lėšų parūpintojas ir kasininkas, Alytaus apskrities inžinierius – statybos reik. ir sekretorius, ir rinktinės vadas – narys. Majoras B. Ambraziejus energingai ėmėsi darbo. Jis, talkininkaujant rinktinės šaulėms ir būrių vadovybėms, tuoj pradėjo ruošti rinkliavas ir loterijas, o moterys šaulės – šokių vakarus. Skaityti toliau »

Penkeri metai organizacinio darbo

Kpt. Antanas Petruškevičius. 1931 m.

Kpt. Antanas Petruškevičius. 1931 m.

XIX šaulių rinktinės vadas kapitonas Antanas Petruškevičius, gimęs Amerikoje 1896 m. Amerikoje baigęs pradžios mokslą. 1908 m. grįžo Lietuvon ir mokėsi Seinų gimnazijoje. Čia mokėsi iki Didžiojo karo pradžios. Laike karo buvo išvažiavęs į Rusiją. Rusijoje jį mobilizavo kariuomenėn ir, kaip gabų, iškomandiravo karo mokyklon. Baigęs karo mokyklą, dalyvavo Didžiojo karo mūšiuose, o kada pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė, grįžęs į Lietuvą, stojo mūsų kariuomenėn savanoriu. Dalyvavo mūšiuose su visais Lietuvos priešais, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Š. m. rugsėjo 1 d. suėjo 5 metai, kaip vadovauja XIX Šaulių rinktinei. Už nuopelnus Šaulių Sąjungai apdovanotas „Šaulių Žvaigžde“. Skaityti toliau »

Carienės Katrės pinigai

Meštaliorų kaimo (Krokialaukio valsč., Alytaus apskr.) pilietis Česnauskas Vladas iš po senos liepos iškasė 113 senovinių pinigų iš vokiečių imperatoriaus Fridricho Vilhelmo III ir rusų carienės Ekaterinos laikų. Radinys įteiktas Kauno muziejui.

„Lietuvos žinios“. 1927 m. sausio 7 d. Nr. 4.


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas