Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

SPAUDOS ARCHYVAS

Holokaustas Lietuvoje: skaičių pinklėse

Dr. Sigitas Jegelevičius

Iš pradžių tiesiog būtina akcentuoti tris dalykus: 1) niekas iš lietuvių istorikų neneigė ir neneigia, kad Lietuvoje vokiečių okupacijos metais vyko masinis žydų naikinimas, nors kartais tokį neigimą ir bandoma primesti; 2) niekas iš lietuvių visuomenės neneigia ir niekuomet neneigė, kad tam tikra dalis lietuvių, naujojo okupanto paskatinti ar savo iniciatyva, dalyvavo žydų žudynėse; 3) vokiečių okupacijos metai buvo žydų katastrofa, nes tuomet buvo sunaikinta dauguma Lietuvos žydų bendruomenės, nemažai į Lietuvą atbėgusių Lenkijos žydų ir kažkiek iš Vakarų atvežtų žydų.

Šiame straipsnyje mus domins tik skaičiai. Bandysime bent preliminariai nustatyti kiek iš tikrųjų Lietuvos žydų buvo sunaikinta arba bent jau kiek žydų buvo išžudyta pačioje Lietuvoje. Praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet iki šiol dar nėra tai išaiškinta. Tai būtina padaryti, nes tiek periodikoje, tiek įvairiose studijose operuojama įvairiais skaičiais. Tai rodytų, kad tokie empyriniai tyrimai būtini. Tik pabandžius sugretinti publicistų ir mokslininkų apyvartoje esančius holokausto skaičius, iš karto atsiduriame jų pinklėse. Kartais netgi atrodo, kad kažkas tyčia painiojo tuos skaičius. Beje, galima kalbėti tik apie holokausto aukų skaičių, o ne apie statistiką, kurią bent jau primityviai turėtume įsivaizduoti kaip nuoseklų duomenų rinkimą ir jų klasifikavimą remiantis tam tikra metodika. Tai niekuomet nebuvo daroma. Skaityti toliau »

Naciai vykdė ir lietuvių tautos genocidą

L. A. Lietuvių Fronto Bičiulių organizuotose Politinėse Studijose
„Į POLITINĘ DEMOKRATIJĄ LIETUVOJE KELIU“
Sekcijoje: „Laikas užbaigti istorinės reikšmės klausimų sprendimus“
Sausio mėn. 30-31 d., 1999 m.
Los Angeles, CA

Kalba inž. Vytautas J. Šliupas, P.E., Burlingame, CA

NACIŲ VYKDYTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS

Įvadas

Labai daug jau rašyta, kalbėta, rodyta filmuose ir televizijoje, įsteigti muziejai ir pastatyti paminklai primenantys nacių vykdytą genocidą. Visuomenėje sudaryta nuomonė, kad nacių genocidas (arba Holokaustas) buvęs tiktai žydų tautos žudymas. Tikrumoje nacių genocidas apėmė visas Europos tautas, visas tautines mažumas, neišskiriant ir lietuvius. Nacių įvykdytas genocidas (ir vadinkime jį „nacių“, ne „vokiečių“ arba „fašistų“, nes paskutinysis žodis vis labiau paplintantis, turi kitokią reikšmę) sunaikino apie 20 milijonų žmonių, iš jų tarp 3 ir 6 milijonų žydų. Palyginus jį su „sovietiniu genocidu“, kuris sunaikino apie 100 milijonų žmonių, „naciškasis genocidas“ buvo mažesnės skalės nusikaltimas prieš žmoniją, bet jis yra geriau pasaulyje išgarsintas, jo vykdytojai jau nubausti, o vokiečių tautai ir pasauliui vis ir vis dar primenama apie tą terorą. Ateis laikas kada pasaulis pamatys, kad ir „sovietinis genocidas“ turi būti pilnai išaiškintas, visuotinai pasmerktas ir jo kaltininkai nuteisti. Skaityti toliau »

Gražiai paminėjo Birželio 21–22 dienas

Alytus, gyvai jausdama kasdieninio gyvenimo pulsą, nepraleidžia nepaminėjęs nė vieno žymesnio įvykio, turinčio ryšio su mūsų tauta ir jos pergyvenimais. Alytaus visuomenė rado gyvą reikalą paminėti 21–22 dienas, kaip mums lietuviams ypatingai svarbias ir reikšmingas.

VI. 21 d., Savitarpinės Pagalbos Dieną, 10 val. Alytaus miesto bažnyčioje už išvežtuosius buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos ir vietos kleb. kun. Šalčiaus pasakytas tai dienai pritaikintas pamokslas. Po pietų, 17 val. miesto parko paviljone įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo visų įstaigų viršininkai, vietos vok. įgulos v-kas maj. Rosenkranz, komendantas, kiti vokiečių karinės civilinės valdžios atstovai ir gausinga Alytaus miesto ir apylinkės visuomenė. Skaityti toliau »

1941 metų sukilimas

Povilas Dirkis

Birželio 23 dieną Sovietų Sąjungos liaudies komisaras užsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolė lietuvių sukilimą per Maskvos radiją. Įtūžęs jis grasino Lietuvos fašistams. Tačiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuvių neišgąsdino, tik visam pasauliui išreklamavo sukilimo faktą. Po poros dienų jis susigriebė taisyti padarytą klaidą. Per savo padėjėją Lozovskį spaudoje paaiškino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas, ir kad lietuviai savo sukilimą buvo nukreipę ne prieš bolševikus, bet prieš vokiečius. Skaityti toliau »

PAŽIŪRĖKIT

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Pažiūrėkit

Jonas Aistis

PAŽIŪRĖKIT, mieli broliai, į supiltus,

Kritusių sukilėlių kapus,

Kur jie savo kūnais grindė tiltus,

Versdami gyvenimo sukruvintus lapus… Skaityti toliau »

Varėnos poligone

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Varėnos poligone

Kpt. Eugenijus Petrauskas

Neramios mintys ir slogi nuotaika tada slėgė kiekvieną lietuvį, buvusį Varėnos poligone. Artimieji ginklo draugai, pasižymėję patriotiškumu, 1941 m. birželio 14-15 d. žiauriausiu būdu buvo išplėšti iš mūsų tarpo. Ir mes, dar nepaliesti budelio rankos, kankinomės iš nevilties ir artėjančių nelaimių nuojautos. O dienos ir nuotaikos buvo tikrai be prošvaisčių. Nuolatos persekiojo tremties siaubas. Momentais atrodė, kad štai jau sustojo sunkvežimis, tave paims ir išveš, o kai sumerkdavau akis, rūpėjo tėvai ir artimieji, dėl kurių likimo dar labiau sielojausi, negu dėl savęs. Skaityti toliau »

Ačiū Stakėnui!

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Ačiū Stakėnui!

Zunia Štromas

184 ŠD 262 pėstininkų pulkui 1941-ųjų vasara prasidėjo Varėnos poligone. Pulko vadas papulkininkis Juozas Listopadskis buvo pakeistas rusų majoru Radčenko, kuris kartu su bataliono komisaru Suchanovu ir politvadovais rusais įvedė savo sovietinę tvarką, nors daugumas žemesnio rango karininkų lietuviai.

Aš tarnavau pulko finansų skyriuje, kuriam vadovavo orus, ramaus būdo kapitonas Ignas Kontrimas. Skaityti toliau »

184 ŠD atsipalaidavimas

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

184 ŠD atsipalaidavimas

Kpt. Simas Urbonas

Senajame Varėnos poligone stovyklavusi 184 šaulių divizija, būdama arčiau Vokietijos pasienio, daug greičiau suėjo į sąlytį su puolančiąja vokiečių kariuomene ir išsigelbėjo nuo atitraukimo į Rusijos gilumą. Dar birželio 22-osios rytą virš I ir II Varėnos vyko oro kautynės. Bombarduotas aerodromas, geležinkelio stotis. Nors komisarai, politvadovai slėpė tiesą, lietuviams buvo aišku, kad karas prasidėjęs. Apie vidudienį, po audringų mitingų ir oficialių pranešimų apie prasidėjusį karą, divizijos pulkai neorganizuoti vyko iš stovyklos ir pavakare išsidėstė gynimuisi rytiniame Varėnės upelio krante. Pulko vadovai sutrikę, praradę orientaciją. Artilerija ir prieššarviniai ginklai netvarkingi, be šaudmenų. Šaulių pulkuose vos po keliolika tūkstančių šovinių šautuvams… Granatų taip pat neturi. Vis dėlto įsirausę į apkasus, daliniai nekantriai laukė. Komisarai ir politvadovai buvo suirzę. Netoli Alytaus aidėjo smarkios artilerijos salvės. Skaityti toliau »

Jie mums davė teisę į darbą ir poilsį

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

Jie mums davė teisę į darbą ir poilsį

Vytautas Budrys, buv. kriminalinės policijos valdininkas

Jaukią šventadienio popietę neretai žmonės prisimena praėjusius laikus. Tokių prisiminimų ypatingai netrūksta buvusiam kriminalinės policijos pareigūnui. Tačiau ir tuos išgyvenimų kalnus nustelbia bolševikų laikmečio prisiminimai; prisiminimai, kurie verčia vėl pergyventi begalinį siaubą. Kaip čia, rodos, visai neseniai atsisveikinau su draugais, bendrai planavome, bendrai valėme ginklą, štai, jų jau nėra. Ne vienas jų toliman Sibiran vergijon išvarytas, ne vienas savo jauną gyvybę už tėviškę padėjo, nes vienas čekistų buvo žiauriai nukankintas. Už ką visa tai? Skaityti toliau »

„Trejetukų“ kova su bolševikiniu teroru

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

„Trejetukų“ kova su bolševikiniu teroru

V. Trumpa

Tik tas, kas pats išgyveno bolševikinio teroro laikus, gali suprasti, koks sunkus buvo kiekvienas antikomunistinis veikimas. Baimė yra svarbiausias tos šėtoniškos santvarkos ramstis. Jau nuo pat bolševikinės okupacijos pradžios valdžia ne tik neslėpė, kad kiekvienas žmogaus žingsnis yra sekamas, bet dar dirbtinu būdu stengėsi gyventojus suterorizuoti ir sukelti nepasitikėjimą vienų kitais. Dėl to ne tik tarp nepažįstamų, bet dažnai ir tarp draugų viešpatavo didelis nepasitikėjimas. Vienas iš daugelio bolševikinių laikų anekdotų gerai apibūdina buvusią padėtį. Susitikus dviem pažįstamiems žydams ir vienam jų paklausus, kas naujo, kitas tuojau sako: „Tik nekalbėkime apie politiką, nes iš tikrųjų vienas iš mūsų provokatorius“. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas