Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

SPAUDOS ARCHYVAS

Klastingas lenkas savo sutartį sulaužė

Gen. V. Nagevičiaus kalba, atidarant „Juodąjį paminklą“

Juodasis paminklas KauneŠitas kuklus, pažiūrėti, paminkliukas turi didelę reikšmę. Po juo guli palaidoti dviejų tautų santykiai. Senovėje lietuviai su lenkais turėjo tik karo santykių. Lietuvos galybės pamatų statytojas Gediminas pabandė užmegzti su lenkais kitus, negu karo santykius. Jis atiduoda savo dukrą už lenkų valdovo ir daro su Lenkija sąjungą. Bet greit Gediminas patiria padaręs klaidą ir vėl tarp lietuvių ir lenkų pasilieka tik ginklų santykiai. Lietuvis su lenku susieina tik tiek, kiek leidžia lietuvio vilyčia ir kardas. Lietuvių tautos vadai pakeičia savo politikos kryptį į Rytus. Jie ieško sau draugų ir sąjungininkų guduose ir ukrainiečiuose.

Ir Lietuva pasiekia aukšto galybės ir gerbuvio laipsnio. Lietuviai sėkmingai gyvena vienoj valstybėj su ukrainiečiais ir gudais. Bet lenkai sumano galingą Lietuvą paimti sau. Panaudojant Jogailos ambiciją ir politinę trumparegystę, jiems tai pavyksta. Vytautas visą gyvenimą kovoja su lenkų imperializmu, bet mirtis ir tinkamų įpėdinių stoka padeda lenkams vėliau vis dėlto savo tikslą pasiekti. Skaityti toliau »

Birželio 22-ajai auštant…

Bronius Kašelionis

Bolševikų kariuomenė, okupavusi Lietuvą, pradėjo militarizuoti pasienio teritoriją, iškeldino iš ten gyventojus ir statė įtvirtinimus. Iš buvusios Seinų apskrities pasienio kaimų: Alksnėnų, Beviršių, Elenavo, Kauknorio, Puodiškių, Trumpalių, Virbalų ir kt. bolševikinė Lietuvos valdžia 1940 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais iškeldino 24 sodybas, už tai gyventojams sumokėjo 123 469 litus. Ten plūstelėjo bolševikų kariuomenė. Iš viso šioje apskrityje bolševikai tada dislokavo apytiksliai 29 737 karius. Skaityti toliau »

Kaip eigulys grūmėsi su vilku

Vasario mėn. 25 d. ryte, miške palei geležinkelio tiltą per Nemuną, trijuose kilometruose nuo Alytaus, apeinantį savo rajoną eigulį užpuolė vilkas.

Vilkas griebė eiguliui už krūtinės ir parvertė žemėn. Eigulys buvo apsirengęs kailiniais, todėl vilkas negalėjo iškarto paliesti kūno. Parvirtus ant žemės prasidėjo tarp vilko ir eigulio žūt būt grumtynės. Skaityti toliau »

Skursta kaimo daraktorės

Dėl kaimo daraktorių pasišventimo Dzūkų kraštas neliko aklas ir kurčias atgimstančiai Lietuvai. Daugų apylinkėje yra keletas tokių daraktorių, kurios slaptai mokė vaikus per 30 metų. Tuomet užsidirbdavo pragyventi ir šviesdavo priaugančią kartą. Mokė poterius ir tikėjimo tiesų. Jų pagrindinė alga buvo rublis pinigais ir vežimas malkų. Dirbo slaptai ir miestelyje, ir po kaimus. Turėjo baimės ir vargo su rusų stražnikais. Dirbo ir visą vokiečių okupacijos laiką. Dabar senatvė spaudžia buvusias daraktores ir varo į amžinybę.  Skaityti toliau »

Kruvinos Kalėdos

Erika Straigytė

Tokių Kalėdų dar niekada nebuvę. Neteko jų švęsti tik seneliui Augustui, iš Druskininkų kaimo tą rytą išėjusiam į Ryliškių bažnyčią. Pakeliui šnabždėta malda jam buvo paskutinė. Tik ne klebonui ją kalbėjo virpančiom lūpom senelis Augustas, o moteriai su pistoletu rankose, sutiktai beeinant į bažnyčią… Skaityti toliau »

Stulpai pavirto kryžiais

Lietuvoje daug yra istorinių liekanų, kuriomis reikia susidomėti ir jas apsaugoti. Štai, kad ir garsioji Merkinė. Istorija sako, kad Merkinė senovėje buvo didelis miestas. Tą neabejotinai rodo ir dideli mūro stulpai, kurie iš senų laikų stovi šiaurės ir rytų pusėje. Tie stulpai buvo miesto vartai.

Stulpus aplankydavo kiekvieną vasarą ekskursantai. Tačiau nuo praeitų metų nei iš šio nei iš to stulpai pavirto kryžiais. Ne stebuklas, o faktas. Mat, į Merkinę atsikėlė jaunas kunigas, kuris sugalvojo tuos stulpus paversti kryžiais. Dabar ant stulpų viršaus uždėta cementiniai neproporcingi kryžiai. Jei klebonas norėjo ten kryžius statyti, tai galėjo kitur pastatyti arba prie stulpo šaliai.

 Mūsų kraštas. 1935 m. birželio 2 d. Nr. 22.

1000 akacijų Merkinės piliakalnyje

Jonas Miškinis

Merkinės piliakalnis, 1934 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Merkinės piliakalnis, 1934 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Nėra lietuvio, kuris nežinotų garsiosios Merkinės pilies. O jei kuris jos ir nematė, tam Krėvės „Dainavos šalies padavimai“ apie ją pasakė. Žinoma, amžiams slenkant ir srauniam Stangės upeliui pašonėje jo čiurlenant, pamažu ta mūsų tautos brangenybė ėmė dilti. Kai kada drįsdavo jį net paties žmogaus ranka pažeisti. Prasidėjus didžiajam karui, piliakalnio viršukalnėje buvo išrausti gilūs apkasai, iš kurių vėliau rusai daug kartų šaudė vokiečius. Skaityti toliau »

Bažnyčia ant žinyčios pamatų

Merkinės bažnyčia. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Merkinės bažnyčia, apie 1928 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Didinga ir garsi yra Merkinės senovės praeitis. Prieš daugelį metų Merkinė turėjo ne tik miesto teises, bet leido net savus pinigus ir turėjo garsią miesto rotušę. Ant aukšto kalno, Nemuno ir Merkio santakoje, stovėjo tvirta ir galinga pilis, kurioj gyvendavo Merkinės vadovai. Į Merkinės pilį atvažiuodavo pasisvečiuoti ir Jogaila su savo palydovais. Sako, esą, čia Jogaila ir bažnyčią pastatė ant senovės lietuvių dievų žinyčios pamatų, o Vytautas Didysis tai naujai Merkinės bažnyčiai gražų paveikslą padovanojo. Skaityti toliau »

Krokalaukis. Kaip rašyti šį vietovardį?

Krokalaukio bažnytkaimio, seniau dar valsčiaus vardas rašomas įvairiai: Krokalaukis, Krokialaukis, Krokelaukis (pašto ag. štampe) ir dar Krokialaukis. Pridėkime, kad prieškariniais laikais rašoma buvo: Krokopolis bei Krakopolis.

Tariamas vardas taipgi nevienodai. Apie Simną tariama „Kriokalaukis“, toliau į pietus, jau Krosnoje – „Krokalaukis“. Seni žmonės tebevadina slaviškai: „Krokopolis“.
Skaityti toliau »

Miestelis, kuris dėl prietarų nesiplėtė

Dzūkijoje, prie plento Alytus – Varėna, plačiai tyvuliuojančio ežero apsuptoje saloje yra Daugų miestelis. Senovėje Daugai, būdami apsupti didelio ežero ir pagaliau neįžengiamų miškų, buvo saugi ir graži vasarojimo vieta. Čia turėjo vasarvietes ir vasarodavo ano meto kunigaikščiai ir didikai. Vėlesniais amžiais, praretėjus miškams ir esant atviriems laukams, saulei nudžiovinus ežero pakraščius, į salą dviejose vietose per sąsmaukas buvo supilti pylimai ir nutiesti tiltai. Nuo tada Daugai pradėjo plėstis, pradėjo augti prekyba; ir miestelis pamažu ėmė įgauti provincijos miestelio pobūdį. Gal būt, kad Daugai būtų šiandien kelis kartus didesni, jei ne prietarai. Daugai, pagal senų žmonių pasakojimus, kas dvidešimti metai ištisai sudegą, ir tai kaip tik per Šv. Oną, liepos 26 d. Dėl to miestelis nuo neatmenamų laikų nesiplečia, nes tikintiems tokiais prietarais ima baimė Dauguose kurdintis. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas