Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Šaulių sąjunga

„Trejetukų“ kova su bolševikiniu teroru

1941 sukilimo zenklasPrieš 75 metus Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas 1941 m. Birželio 23 d. ginkluotas sukilimas išreiškė tautos valią atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę ir paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

GARBĖ LIETUVAI! GARBĖ LIETUVOS DIDVYRIAMS!

„Trejetukų“ kova su bolševikiniu teroru

V. Trumpa

Tik tas, kas pats išgyveno bolševikinio teroro laikus, gali suprasti, koks sunkus buvo kiekvienas antikomunistinis veikimas. Baimė yra svarbiausias tos šėtoniškos santvarkos ramstis. Jau nuo pat bolševikinės okupacijos pradžios valdžia ne tik neslėpė, kad kiekvienas žmogaus žingsnis yra sekamas, bet dar dirbtinu būdu stengėsi gyventojus suterorizuoti ir sukelti nepasitikėjimą vienų kitais. Dėl to ne tik tarp nepažįstamų, bet dažnai ir tarp draugų viešpatavo didelis nepasitikėjimas. Vienas iš daugelio bolševikinių laikų anekdotų gerai apibūdina buvusią padėtį. Susitikus dviem pažįstamiems žydams ir vienam jų paklausus, kas naujo, kitas tuojau sako: „Tik nekalbėkime apie politiką, nes iš tikrųjų vienas iš mūsų provokatorius“. Skaityti toliau »

Laisvės paminklas Leipalingyje

Jonas Čiurlionis

Paminklas Leipalingyje, 19281928 m. švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, vietos visuomenė, pritariant šauliams ir pavasarininkams, nutarė pastatyti Laisvės paminklą.

Paminklui statyti buvo sudarytas komitetas. Į komitetą buvo išrinkti: vietos klebonas Antanas Sivickas, valsčiaus viršaitis Subačius Andrius ir Šaulių būrio vadas.

Komisija surado architektą Beselelį Molchį iš Simno miestelio ir tais pačiais metais, t.y. 1928 m., per trumpą laiką Laisvės paminklas buvo pastatytas. Aplink paminklą buvo gražiai aptvertas darželis, padaryta suoliukai žmonėms atsisėsti. Ir tų pačių metų rugpjūčio 15 d., per Žolines, paminklas buvo pašventintas. Buvo prisirinkę labai daug žmonių. Po pašventinimo parapijos choras, vadovaujamas vargonininko J. Augustausko, visiems pritariant sugiedojo Lietuvos Himną ir Marija, Marija. Skaityti toliau »

Varėnos šaulių būrys

Andrius Ryliškis

Nepriklausomybes paminklas Varenoje

Varėnos šaulių būrys įkurtas XIX šaulių rinktinės vado kapitono Antano Petruškevičiaus 1927 m. lapkričio mėn.

Lietuvos nepriklausomybės pirmam dešimtmečiui atminti Varėnos šaulių būrys 1928 m. gegužės mėn. pastatė ir pašventino miestelio aikštėje paminklą.

Varėnos šaulių būrys 1928 m. spalių mėn. metiniame būrio susirinkime iškėlė mintį ir nutarė statyti šaulių namus Varėnoje. Nuo tada buvo pasiryžta telkti lėšas namų statybai.

1930 Vytauto Didžiojo metais kovo mėn. Varėnos šaulių būrys gavo iš Šaulių Sąjungos centro Kaune Varėnos šaulių namų projektą. Intensyviai buvo rengiami vietoje vaidinimai ir gegužinės. Lėšų padidinimui buvo išleisti maži Varėnos albumėliai ir atsišaukimai. Aukos už albumėlius ir atsišaukimus pradėjo plaukti iš įvairių vietovių. Didesnės pinigų sumos kaitaliojosi su mažesnėmis, dosnumas su kuklumu… Buvo gauta aukų ir iš pavienių asmenų. Gautas pluoštas jaudinančių laiškų. Skaityti toliau »

Kaip lietuviškieji lašiniai padėjo mums ginkluotis

1919 m. sausio mėn. pradžioj, susitarę 14 kaimo berniokų, išvykom į Seinus (dabar lenkų okupuotus) savanoriais. Nors kraštas buvo vokiečių nualintas, bet maisto reikalai kaime buvo daug geresni kaip mieste (paskutiniais okupacijos metais vokiečių persekiojami ūkininkai išgudrėjo ir išmoko maisto produktus, net ir gyvulius, gerai nuo okupantų paslėpti), todėl dauguma mūsų atsinešėm savaitei ir ilgesniam laikui maisto. Mano mamytė įdėjo į maišą didelį kaimišką kepalą duonos, lašinių, sviesto ir kitokių valgių. Skaityti toliau »

Šaulių namai Alytuje

Prof. Antanas Rukuiža

Alytaus Sauliu namu statyba, 1936
Šaulių namų statyba. Alytus, 1936 m.Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Alytuje šauliai buvusiose Pontono kareivinėse pradžioje turėjo patalpas, kur rinkdavosi per šaulių rintinės atstovų suvažiavimus. Ten būdavo rengiami vakarai, įvairūs kursai, paskaitos ir pan. Tačiau tie namai nebuvo pritaikyti šaulių kultūriniams reikalams. Todėl jau seniai buvo keliamas naujų namų statybos reikalas. Pagaliau 1932 metais Alytaus šaulių rintinės valdyba viename savo posėdyje nutarė imtis šaulių kultūriniams darbams pritaikytų naujų namų statybos. Tačiau tam reikalui lėšų neturėjo. Lėšoms telkti ir statybos darbams vykdyti buvo sudarytas komitetas iš šių asmenų: A. Rukuiža – pirmininkas, Alytaus Karo Komendantas – vicepirmininkas, Artilerijos grupės vadas – majoras B. Ambraziejus – lėšų parūpintojas ir kasininkas, Alytaus apskrities inžinierius – statybos reik. ir sekretorius, ir rinktinės vadas – narys. Majoras B. Ambraziejus energingai ėmėsi darbo. Jis, talkininkaujant rinktinės šaulėms ir būrių vadovybėms, tuoj pradėjo ruošti rinkliavas ir loterijas, o moterys šaulės – šokių vakarus. Skaityti toliau »

Penkeri metai organizacinio darbo

Kpt. Antanas Petruškevičius. 1931 m.

Kpt. Antanas Petruškevičius. 1931 m.

XIX šaulių rinktinės vadas kapitonas Antanas Petruškevičius, gimęs Amerikoje 1896 m. Amerikoje baigęs pradžios mokslą. 1908 m. grįžo Lietuvon ir mokėsi Seinų gimnazijoje. Čia mokėsi iki Didžiojo karo pradžios. Laike karo buvo išvažiavęs į Rusiją. Rusijoje jį mobilizavo kariuomenėn ir, kaip gabų, iškomandiravo karo mokyklon. Baigęs karo mokyklą, dalyvavo Didžiojo karo mūšiuose, o kada pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė, grįžęs į Lietuvą, stojo mūsų kariuomenėn savanoriu. Dalyvavo mūšiuose su visais Lietuvos priešais, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Š. m. rugsėjo 1 d. suėjo 5 metai, kaip vadovauja XIX Šaulių rinktinei. Už nuopelnus Šaulių Sąjungai apdovanotas „Šaulių Žvaigžde“. Skaityti toliau »

Seinų rinkinės 20-mečio šventė

Lazdiju sauliai, iki 1930
IX Seinų rinktinės Lazdijų būrio šauliai, 1930 m.Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Birželio 4 d. Seinų šaulių rinktinė iškilmingai šventė trigubas iškilmes: vėliavos ir ginklų įteikimo ir rinktinės 20-čio sukaktį.

Seinų rinktinė, būdama kovų dėl nepriklausomybės veiksmų srityje, ligi 1923 m. turėjo susidūrimų su Lietuvos priešais. Dar 1918 m. čia pradėjo aktingai reikštis partizanai, talkininkaudami mūsų negausingai kariuomenei kovose dėl nepriklausomybės. Tų partizanų būreliai persitvarkė į šaulių būrius ir davė pradžią Seinų šaulių rinktinei (tada skyriui). 1919 m. spalių mėn. jau veikė Lazdijų, Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Leipalingio, Punsko, Veisėjų ir Šventežerio šaulių būriai. Tų pačių metų lapkričio 13 d. įsikūrė Seinų šaulių skyrius, kurio steigėjų tarpe buvo A. Vailionis (mirusio prof. L. Vailionio brolis), J. Dereškevičius ir kt. 1920 m. spalių mėn. šaulių skyriaus (rinktinės) centras persikėlė į Lazdijus. Skaityti toliau »

Šaulių namų statyba Varėnoje

Prof. Antanas Rukuiža

Varenos sauliu namu fasadas

Pirmasis šaulių namų statyba susirūpino Varėnos šaulių būrys. Per karą šis miestelis visas išdegė ir liko tiktai pakraščiai bei keli rusų kariuomenės pasatyti namai. Žmonės gyveno labai susispaudę, ir šaulių reikalams nebuvo galima gauti net kambario. Per Varėnos tiltą buvo galima abiejose pusėse gyvenančių ūkininkų susisiekimas.

Todėl, be pasienio sargybos, Varėnoje buvo suorganizuotas dar šaulių būrys, kuriam vadovavo energingas ir darbštus mokytojas Andrius Ryliškis. Jis nužiūrėjo vieną apdegusį dviejų aukštų mūrinį namą ir, pasitaręs su savo būrio šauliais, nusprendė prašyti valdžios organų, kad tuos griuvėsius pavestų šaulių būriui. Šauliai apsiėmė bendromis jėgomis jį atstatyti. Valdžia jų prašymą patenkino. Bet statybos medžiagai pirkti būrys neturėjo pinigų, o valdžia tam reikalui lėšų neskyrė. Skaityti toliau »

Iškilmingai paminėti žuvę dėl laisvės Leipalingy

1923 m. žiemą ypatingai buvo įsismarkavę lenkų partizanai. Jų lizdas buvo Varviškėj (Kapčiamiesčio valsč.). Apie 300 gerai ginkluotų vyrų, puldavo Didžiasalio, Leipalingio, Lipliūnų, Paliepio, Kapčiamiesčio, Kučiūnų ir net Veisėjų apylinkių gyventojus, o ypač šaulius. Plėšimai, žudynės kartojos beveik kas diena. Nepakeldami bjauraus teroro, vietos gyventojai susibūrė į šaulių būrius ir, po daugelio sunkių kovų, netekę narsiausių vyrų, lenkų partizanus išsklaidė ir likvidavo jų bandas 1923 m. kovo 23 d. Šitų įvykių ir žuvusių karžygių dešimties metų sukaktuvių minėjimas, šaulių suruoštas, buvo Leipalingio miestely kovo 25 d. Skaityti toliau »

Alytaus XIX šaulių rinktinės kultūriniai laimėjimai

Prof. Antanas Rukuiža

Šaulių būrių organizavimosi pradžia Alytaus apskrityje reikia laikyti 1919 m. Vienas aktyviausių šaulių būrių organizatorius buvo dr. S. Janavičius, kuris ir buvo išrinktas pirmuoju Alytaus šaulių rinktinės valdybos pirmininku. Tų metų pradžioje į Vilnių iš vienos pusės pradėjo veržtis rusai bolševikai, iš kitos pusės lenkai. Atėjo laikas Alytaus visuomenei parodyti savo patriotinį nusistatymą – eiti ginti Tėvynę ir tautos laisvę nuo priešų. Alytuje ir kituose miesteliuose pradėjo organizuotis būriai jaunuolių, subrendusių ir pagyvenusių žmonių, kuriems dažniausiai vadovavo vietos mokytojai. Būrių organizavimas ėjo sparčiai. Netrukus kiekviename miestelyje ar bažnytkaimyje atsirado šaulių būrys ar skyrius. 1920 m. lenkų kariuomenei visu frontu pradėjus pulti Lietuvos pasienį, šauliai talkininkavo mūsų kariuomenei, dalyvavo mūšiuose ir laikė užėmę ilgą barą, pradžioje prie neutralios zonos, o vėliau prie demarkacijos linijos. Čia jiems teko kautis su lenkų partizanais bei kariuomenės daliniais prie Varviškės, Leipalingio, Liškiavos, Merkinės, Perlojos, Valkininkų, Varėnos ir kitur. Kai 1922 m. išilgai demarkacijos linijos sargybą perėmė pasienio daliniai, šauliai buvo atitraukti į užnugarį. Jie po kurio laiko galėjo grįžti į savo gyvenamąsias vietas. Nemažai Alytaus rinktinės šaulių dalyvavo ir 1923 m. Klaipėdos atvadavimo žygyje bei kautynėse. Klaipėdos atvadavimu baigėsi Alytaus šaulių rinktinės ketverių metų Tėvynės gynimo laikotarpis. Tokiu būdu Alytaus apskrities šauliai, per ketverius metus laistydami savo krauju ir prakaitu gimtojo krašto smėlynus ir ryžtingai kovodami dėl tautos laisvės, atliko svarbiausią šaulių pareigą. Po to pradėjo platesniu mastu imtis kultūrinio darbo: saviauklos, kultūrinio ugdymo, sporto, ugniagesybos, karinio pasiruošimo ir t. t. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas