Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Atsiliepimai

Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas pristatė naują knygą

Ina Grigūnaitė

DSCF3097

Kovo 22 dieną prasmingai buvo paminėta Varviškės mūšio 90-ies metų sukaktis. Į renginį susirinko gausus būrys vietinių gyventojų, moksleivių ir svečių, neabejingų šiam istoriniam įvykiui.

Pirmiausia buvo aplankytas prieš 90 metų Varviškės kautynėse žuvusių karių ir šaulių kapas Leipalingio kapinėse. Prie jo padėta gėlių ir uždegtos atminimo žvakelės.

Tą pačia dieną Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje  įvyko renginys ,,Kapčiamiestis – Dzūkijos ir Lietuvos istorijoje”, kurio metu buvo  pristatyta alytiškio kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knyga ,,Varviškės ,,respublika” (1920–1923)”. Skaityti toliau »

Apie „slaptą karą“ Dzūkijoje

Vilius Kavaliauskas

Alytuje laidojami kariai, 1923-03-22
Laidojami 1923 m. kovo 19 d. Kapčiamiesčio vls., Paliepio k. lenkų partizanų nužudyti 11-ojo pėst. pulko atskiros lauko sargybos kareiviai. Alytus. 1923 03 22. Nuotrauka iš Remigijaus Bimbos (Vilnius) šeimos albumo.

Lietuvos Nepriklausomybės karo pabaiga ir ypač kovos su lenkais dėl Neutraliosios zonos – vis dar iki galo neatverstas Lietuvos istorijos puslapis.

Tereikia prisiminti, kada vyko šie įvykiai – 1922–1923 metais.

Europoje, vis dar su nenusistovėjusiomis po Pirmojo pasaulinio karo sienomis, kai kada politinis žemėlapis buvo karpomas jėga. Italų poetas Gabrielis d‘Anuncijas (Gabriele d‘Annunzio) 1919 m. su nemažu būriu savanorių atsiriekė vis dar ore kabojusį Fiumės uostą. Lietuvius tas žygis taip įkvėpė, kad Klaipėdos savanorių vadas Jonas Budrys, 1923 metų sausio 15-ąją baigęs užimti Klaipėdos prefektūros pastatą, siuntė telegramą Benitui Musoliniui, kaip „mokėjusiam gerbti Tautos aspiracijas ir pačiam davusį pavyzdį kaip reikia Tautos idealus saugoti“. Italijos premjeras Lietuvos žvalgybininkui neatsakė, tačiau tai buvo labai deranti tiems laikams istorija – ko negalima paimti prie derybų stalo, reikia imti jėga. Skaityti toliau »

Alytiškio kraštotyrininko knyga apie Varviškės „respubliką“

Šarūnas Šimkevičius

varviskes respublika virselis internetui

Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas po nedidelės pertraukos vėl ėmėsi leidybos darbo. Tiksliau sakant, tos pertraukos nė nebuvo, nes šio autoriaus knygų jau nespėju skaityti. Jo tyrinėjimų ašis visąlaik sukasi apie karybos istoriją. Ir Dzūkija – jam svarbiausia visada. Atiduoti duoklę kažkada čia gyvenusiems žmonėms, ar nepelnytai primirštiems įvykiams, – tai vis Gintaro siekiai. Kas nėra susidūręs nei su knygų rašymu, nei ypač su leidyba, tas gal galvoja, kad knygą parašyti labai paprasta. Bet taip iš tikrųjų nėra. Ir parašyti gerą knygą ne kiekvienas gali, o tuo labiau išleisti. Gintaras Lučinskas – vienas tokių autorių, kuris ne tik rašo knygas, bet ir pats jas leidžia.

Gintaro Lučinsko paskutinis darbas – istorijos apybraiža apie Varviškės „respubliką“ 1920–1923 metais. Ši gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką „savivaldą“ (lenk. Samorząd Warwiszki) pietinėje Lietuvos Respublikos dalyje – Kapčiamiesčio valsčiuje, Varviškės kaime. Skaityti toliau »

Knygos „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ pristatymas Lazdijuose

Gintaras Lučinskas

Birželio 21 d. Lazdijų krašto muziejuje vyko kraštotyrininko Gintaro Lučinsko knygos „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ ir 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 71-ųjų metinių paminėjimas.

Sveikinimo žodį tarusi muziejaus direktorė Daina Pledienė akcentavo, jog prieš 71-erius metus prasidėjusį Vokietijos–Sovietų Sąjungos karą vieni pirmųjų pajuto Lazdijų miesto ir apylinkių gyventojai. 1941 metų pradžioje, kaip visame Vokietijos pasienyje, taip ir Lazdijų apylinkėse buvo įrenginėjama sovietų gynybinė linija: dzotai, apkasai, kiti kariniai įtvirtinimai. Nuo bombardavimų kilo gaisrai, žuvo žmonės. Karas atnešė skausmą, kraują, mirtį. Išeina išgyvenimo ta karta, kuri dar matė karo pradžią. Jų prisiminimai – tai gyvoji istorija. Ir kuo daugiau tokių atsiminimų bus užfiksuota, tuo daugiau apie karo pradžios įvykius sužinos jaunoji karta. Prie to žinojimo išplėtimo prisideda ir alytiškio Gintaro Lučinsko ypač kruopščiai parengta knyga. Skaityti toliau »

Atsiliepimas apie G. Lučinsko knygą

Arvydas Žardinskas, Vilkaviškis

Išvadavo, bet išeiti pamiršo. Dažnai taip buvo sakoma apie pokario meto sovietus Lietuvoje, tuo pačiu suskaičiuojant visas jų  mums padarytas skriaudas. Tačiau pamirštama, kad analogišką terminą galima pritaikyti ir vokiečiams – taip, 1941 metais nuo sovietų mus jie išvadavo, tačiau nei išeiti rengėsi, nei planavo mums suteikti nepriklausomybę. O apie vokiečių padarytus nusikaltimus (neskaitant žydų žudynių) apskritai beveik nekalbama. Dar labiau, tarp eilučių peršama nuomonė, kad vokiečiai buvo "geresni" okupantai, nei sovietai. Skaityti toliau »

Lietuvių gintis

Istorikas Valdas Striužas, Vilnius

Alytaus šaulių kuopos šauliai. Iki 1940 m.

Vartau išleistą naują Gintaro Lučinsko istorijos įvykių kroniką „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ – ar galėtų rastis kažkas įdomaus? Karas. Rašyta aprašyta, išnarstyta šimtuose istorikų ar prozininkų knygų, menininkų kūriniuose rūsčiai apstingo, kurta sukurta filmų, spektaklių, poetų išjausta, apraudota, ir karių atsiminimuose ir liudininkų pasakojimuose kaskart graudintasi, sminga gailumu sielon karo aukų, nekaltųjų kryžiai, parimę paminklai amžinybėn – praėjo, tikriau, audros piktavalės šuorais praūžė, pradundėjo, kruviniausiais pėdsakais nušliaužė, nugarmėjo, gaisrais nutvilkino, pelenais išsibarstė Europos kančių kryžkelėse, keliuose, pakelėse, po laukus, miškus, miestus ir kaimus, negimusiųjų nebyliais sapnais išsapnuota… Smalsumas neįveikiamas. O gal vis dėl to verta panaršyt lapus? Vakarais, tekant mėnulio pilnačiai įsikniaubsiu ir skaitysiu. Jau ir toji pilantis dyla, o vis nauji karo vaizdai stringa ir liepsnoja deginamų sodybų šiaudinių stogų pašvaistėmis… Skaityti toliau »

Rašytinis įamžinimas dabarties ir ateities kartoms

Dr. Arūnas Bubnys

Knygos viršelis

Alytiškis istorikas ir kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas jau keletą metų džiugina skaitytojus vis naujomis knygomis apie laisvės kovas ir rezistencinę veiklą Alytaus krašte XX amžiaus pirmoje pusėje. Pavydėtinas šio Dzūkijos krašto patrioto ir istorijos mylėtojo darbštumas – neskaitant gausių straipsnių, nuo 2008 m. kasmet parašoma ir išleidžiama vis nauja knyga. Ne išimtis ir 2011-ieji. Metų pabaigoje G. Lučinskas išleido 256 puslapių gausiai iliustruotą originaliomis nuotraukomis knygą apie Vermachto nusikaltimus Dzūkijoje 1941 m. birželį. Knygoje nagrinėjami Vermachto nusikaltimai pirmomis karo dienomis Alytaus ir Seinų (Lazdijų) apskrityse.

Lietuvos skaitytojai per pastaruosius 20 metų nuodugniai ir intensyviai buvo supažindinami su sovietinių okupantų ir kolaborantų nusikaltimais nacių-sovietų karo pradžioje. Turbūt, visi bent kiek išprusę Lietuvos skaitytojai yra skaitę apie bolševikų padarytus nusikaltimus Rainių miškelyje, Pravieniškėse, Červenėje, Juodupėje, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietose 1941 m. birželio pabaigoje. Nacistinių okupantų padaryti nusikaltimai (išskyrus holokaustą) šiek tiek primiršti. Net ir sovietmečiu daugiau buvo rašoma apie Pirčiupius ir Ablingą (buvusi Kretingos apskritis) negu apie nacistų vykdytas civilių žmonių žudynes Alytaus mieste 1941 m. birželio 23–24 dienomis. Skaityti toliau »

Karo veiksmų aukos ar karo nusikaltimai

Doc. dr. Sigitas Jegelevičius, Vilnius

Nuo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karo veiksmų pradžios 1941 m. birželį Lietuvos teritorijoje praėjo 70 metų. Vis tik tas karas, jo įvykiai iki šiol Lietuvoje prisimenami. Neužmiršo jų nei istorikai, nei visuomenė. Jau intensyviai išeina iš gyvenimo ta karta, kuri dar matė jo pradžią, girdėjo vyresnių ir supratingesnių žmonių dar šviežius, karštus komentarus bei prisiminimus. Praeis dar 10 metų ir minimo karo pradžios įvykiai bus tik istorikų svarstymo objektu. Antra vertus, visuomet atsiras ir bus šiaip entuziastų, kuriuos domins ne tik apskritai šis karas, bet ypač jo įvykiai regione, konkrečiame miestelyje ar kaime bei jo apylinkėse. Skaityti toliau »

Kruvinosios Vermachto žudynės Dzūkijoje 1941 metais

Šarūnas Šimkevičius

Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas paskutinius keletą metų visus džiugina savo naujomis knygomis. Dalis knygų pasirodė ne tik jo, kaip leidėjo, iniciatyva, bet ir jo parengtos. Apie 1941 metų įvykius – tai jau antroji, tiksliau sakant, – trečioji autorinė jo knyga, nes apie 1941 metų Birželio sukilimą pasirodė net dvi versijos (2009 ir 2011 m.), antroji išleista kiek papildyta. Susipažinus su G. Lučinsko išleistų knygų sąrašu akivaizdu, kad dominuoja karo tema. Apie Antrojo pasaulinio karo įvykius pastaruoju metu pasirodo vis daugiau knygų. Tokį susidomėjimą galima laikyti tam tikru fenomenu. Taip teigia ir Viktoras Suvorovas. Atrodytų, kam šiandien gali būti įdomus tas karas, jau tiek metų praėjo, žmones užgulę įvairūs kiti rūpesčiai, problemos. Tačiau susidomėjimas ne tik neblėsta, bet ir kyla. Skaityti toliau »

Vieno gyvenimo knyga

A. Vasiliauskas su Sinickų šeima, 1937 m.

Istorikas Valdas Striužas, Vilnius

Alytiškis Gintaras Lučinskas parengė ir knygon sudėjo buvusio karininko, mokytojo Andriaus Vasiliausko atsiminimus. A. Vasiliauskas gal jau ir nesitikėjo, kad jo knyga bus išleista, kad ją skaitys ne tiktai artimieji. Ir štai ją vartome, skaitome, stebimės…

A. Vasiliauskas jautė, žinojo turįs retesnių gebėjimų rašyti, norėjo studijuoti Kauno universitete filologiją, tačiau neturėjo mokymuisi lėšų. Mokytis labai norėdamas pasirinko valstybės išlaikomą karininko tarnybą Karo mokykloje. O rašytojo talentas giliai slypėjo, plačiau neiškilo, liko autoriaus išskleistas vienintelei knygai.

Pasakojimas spalvingai vaizdingas pirmojoje dalyje: jautriai aprašyti, įsimenantys, trumpi paveiksliukai, mintyse gyvai plaukiantys, jaudinantys, neišnykstantys ir užvertus knygą. Pilkoka tėviškės gamta atrodytų nelavino vaizduotės, bet prigimtis dosni – skaitome ir grožimės vaizdžia kalba, palyginimais, retai šnekamais, tarmiškais žodžiais. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas