Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Virtuali paroda „Klaipėdos kalėjimas“

Pristatome 1950 m. darytas Klaipėdos kalėjimo nuotraukas.

Klaipėdos apygardos teismo ir kalėjimo neogotikos stiliaus pastatų kompleksas pastatytas 1862 m. 1898 m. pristatytas priestatas. Sovietinės represinės struktūros perėmė kalėjimą 1945 m. pradžioje. Oficialus pavadinimas nuo 1945 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 13, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 2. 1960 m. kalėjimas buvo uždarytas, o pastatų komplekse įsikūrė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Klaipėdos miesto vidaus reikalų valdyba. Atstačius Lietuvos nepriklausomybę čia veikė Klaipėdos miesto policijos komisariatas, kuriam 2015 m. persikėlus į naujas patalpas, pastatai iki šiol yra nenaudojami.

Kviečiame apžiūrėti Kauno kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Kauno kalėjimas“

Pristatome 1950 m. darytas Kauno kalėjimo nuotraukas.

Kauno kalėjimas 1823 m. įsikūrė specialiai tam pastatytame mediniame pastate. 1883‒1885 m. kalėjimas išplėstas: pastatyti ir įrengti pagrindinis korpusas, administracijos pastatai. Kauno kalėjimas, kaip ir Vilniaus Lukiškių kalėjimas, vadintas „Kalėjimo tvirtove“ (rus. „Тюремный замок“). Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918–1940 m. veikė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas. Sovietinės okupacijos metais 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. veikė Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 1, nuo 1946 m. pervardintas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimu Nr. 3. 1960 m. kalėjimas buvo uždarytas, pastatai perduoti Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto žinion, juose įkurtas Kauno technologijos technikumas. 1993 m. pastatų komplekse įkurtas ir šiuo metu veikia Kauno tardymo izoliatorius.

Kviečiame apžiūrėti Kauno kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Marijampolės kalėjimas“

Pristatome 1950 m. darytas Marijampolės kalėjimo nuotraukas.

Marijampolės kalėjimas pastatytas 1930‒1931 m. Pastatus projektavo žinomas architektas Vytautas Lansbergis-Žemkalnis. Oficialus pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 6, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 6. 1954 m. kalėjimas reorganizuotas į Kapsuko vaikų darbo koloniją, kurią uždarius 1956 m., čia buvo įkurta Lietuvos SSR MVD Pataisos darbų kolonija Nr. 3, sovietiniuose dokumentuose taip pat vadinta „Įstaiga OČ-12/3“ (OČ – rusiškos sąvokos „особая часть“ (liet. – „ypatingoji dalis“) santrumpa). Dabartinis pavadinimas ‒ Marijampolės pataisos namai.

Kviečiame apžiūrėti Marijampolės kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Vilniaus Lukiškių kalėjimas“

Pristatome 1950 m. darytas Lukiškių kalėjimo nuotraukas.

Vilniaus Lukiškių kalėjimas pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 1904 m. Egzistavimo pradžioje vadintas „Kalėjimo tvirtove“ (rus. „Тюремный замок“). Oficialus pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. ‒ LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 2, nuo 1946 m. ‒ LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 1. 1960 m. pavadinimas pakeistas į „Įstaiga OČ-12/36“ (OČ – rusiškos sąvokos „особая часть“ (liet. – „ypatingoji dalis“) santrumpa). Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas veikė iki 2019 m. liepos mėn. 

Kviečiame apžiūrėti Lukiškių kalėjimo nuotraukas

Karantiną galima praleisti prasmingai, reikia tik įsijungti internetą!

www.archyvai.lt

VELYKINIAI LIETUVOS PARTIZANŲ SAPNAI PAGAL TAUTVILĄ

…būdami labai gerais vaikais, tiksliai žinojom, kad Velykų bobutė gyvena pamiškėje ir tėvelis tuoj atneš margučių;

…argi ne  pasakose sužinodavome, kur stovi pasakų namelis ir, kad tik senutė ir senelis žinojo apie milžinų žygius;

…akutėm merkiantis, matėme kas statė namą po egle ir kaip strazdas eglę kirto;

…kokie pasijausdavome stiprūs, žinodami, kad pas strazdą gausim storą lazdą ir galėsim žvėris išvanoti;

…nebaisus mums buvo ledinukas, kuris pūtė šaltį iš svetur; Skaityti toliau »

Kad karantino savaitės neprailgtų, siūlome iš naujo patyrinėti archyvinių dokumentų rinkinį „Lietuvai – 100“

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Facebook paskyroje Jūsų dėmesiui – archyvinių dokumentų rinkinys „Lietuvai – 100“, iliustruojantis šimtametį mūsų valstybės raidos kelią nuo jos susikūrimo iki šių dienų. Šimtas metų – šimtas dokumentų! Kaip kitaip, jei ne iš pirminių šaltinių – archyvinių dokumentų, saugomų valstybės archyvuose, neišeidami iš namų galėsite geriau pažinti ir patyrinėti gimtosios šalies istoriją?

Sekite naujienas –rinkinys kasdien pildomas!

Apžiūrėkite!

#Lietuvai100#ArchyviniųDokumentųRinkinys#Šaltinis

www.archyvai.lt

Virtuali paroda „Kelias į Laisvę“

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, kurioje pristato sovietų okupuotos Lietuvos kelią į Laisvę. Parodos eksponatai atspindi 1944–1953 m. partizaninį karą ir svarbiausius 1954–1990 m. neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo reiškinius, atvedusius į 1990 m. kovo 11-ąją.

Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Vytauto Daraškevičiaus, Broniaus Kašelionio, Romo Kauniečio, Algirdo Sabaliausko nuotraukų kolekcijose. Skaityti toliau »

Kovo 11-osios Patriotinės eitynės Vilniuje

Virtuali paroda „Lietuvos telegramų agentūrai ELTA – 100“

Šiais metais Lietuvos telegramų agentūra ELTA skaičiuoja 100-ąsias savo veiklos metines: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu 1920 m. kovo 8 d. buvo paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktorius. Agentūros steigėju ir pirmuoju direktoriumi tapo šveicarų kilmės mokslininkas Juozas Eretas. Už išskirtinius nuopelnus tarpukario Lietuvos valstybei jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Lietuvos telegramų agentūra ELTA, sukurta pagal užsienio valstybių telegramų agentūrų pavyzdį, tapo to meto modernaus tarptautinio informacijos sklaidos tinklo dalimi. Ji teikė užsienio valstybėms ne tik naujienas, bet ir bendros informacijos pranešimus apie Lietuvą, atliko reprezentacinę funkciją, informavo užsienį apie naujai susikūrusią valstybę, o Lietuvos vidaus spaudą – apie įvykius užsienyje.

Skaityti toliau »

Pėsčiųjų žygis „Lietuvai jaunąsias jėgas!“ Kaune


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas